Sveikas skaitytojau,

ryšium su tuo, kad man tenka atsimušinėti nuo pasiūlymų suprogramuoti tą ar aną (nes visko nespėju ir nespėsiu), gal esi pats programuotojas ar pažįsti profesionalių PHP programuotojų, kurie dar turėtų laiko naujiems užsakymams ar papildomiems darbams?

Žinau bent porą svetainių, kurioms reikia kokybiškai dirbančių rankų. Viena iš jų — bernardinai.lt.

Su bernardinais.lt tikrai rimtas reikalas, nes svetainės apkrovimas didelis ir reikia mokėti įvertinti ir pasimatuoti kas ir kiek stabdys ar nestabdys. Iš kitos pusės — nematau nieko tokio, ko pakankamai programavime prakutęs studentas negalėtų išmokti.

Atsiųskit nors kas nors man el. laišką į emilis.d@gmail.com.

Ačiū Edvinui iš litua.com, šiandien atradau tokias nuorodas:

Darbo partija: Rytoj jaunimas su VRK vadovu diskutuos dėl elektroninio balsavimo

Jaunimo organizacija Darbas: Z. Vaigausko teigimu elektroninis balsavimas kainuotų apie 2 mln. litų

Darbo partijos frakcijos informacijos centro spaudos pranešimas Eltoje: Konferencijoje - apie elektroninį balsavimą

Citata:

Ypatingo dėmesio konferencijoje sulaukė e-balsavimo saugumo klausimais pranešimą skaitęs VRK narys Jonas Udris. Pristatydamas galimą elektroninio balsavimo modelį konferencijos dalyviams, jis pabrėžė, kad internetinio balsavimo saugumas yra visų svarbiausia.

„Kol nebus įsitikinta sistemos efektyvumu ir saugumu Vyriausioji rinkimų komisija nediegs internetinio balsavimo realiuose rinkimuose“, – teigė J. Udris.

Pastebėsiu, kad iš Google paieškos rezultatų galiu spręsti jog J. Udris yra Darbo partijos deleguotas į VRK ir yra greičiausiai teisininkas (o ne IT specialistas).

Dar žr. labai šviežią J. Udrio prezentaciją apie internetinį balsavimą Europos Tarybos projekto “Geras valdymas informacinėje visuomenėje” viename iš susirinkimų: The Lithuanian Concept of Voting Via Internet For Elections and Referenda. Įdomu šioje prezentacijoje yra tai, kad iš rimtų i-balsavimo trūkumų (13 skaidrė) paminėtos tik problemos įtraukiant bankus. Visiškai nepaminėta to, kad rinkėjai lengviau gali būti verčiami balsuoti ar paperkami. Taip pat nepaminėta to, kad dauguma piliečių praranda galimybę stebėti rinkimus.

Džiugu, kad yra ir be manęs, kas susidomėjo internetiniu balsavimu Lietuvoje, senokai domisi šia tema pasaulyje ir išsakė savo nuomonę:

iDemokratija: Balsavimo internetu ne-argumentai (Žygimantas Medelis).

Tikiuosi rasti ir daugiau .

Šiandien vėl kalbėjau radijuje. Šį kartą LR “Klasikos” laidoje Stebėtojas: “ar tikrai internetinis balsavimas kelia grėsmę demokratijai?”

Nuorodą į laidos įrašą internete įkelsiu vėliau (tikriausiai rytoj, kai pasirodys www.lrt.lt svetainėje).

Laidos įrašą dar galėsite išgirsti: per LR – gruodžio 20 d. 00.05 val. ir „Klasikos“ programoje – gruodžio 24 d. 15.03 val..

Nežinau kokia jums pasirodys ši laida — pačioje studijoje retkarčiais atmosfera buvo labai įtempta (ypač kai pasikarščiavau dėl Seimo nario V. Grubliausko replikų). Po laidos dar nemažai padiskutavome, bet išsiskyrėme nepiktai — ir vieni, ir kiti turime savo supratimą ir nuomones. Seimo narys gan gerai supranta, kad nėra specialistas technologijų klausimais, bet kodėl truputį labiau klauso vienos pusės — nežinau. Gal jam veikia tas argumentas, kurį jis girdėjo iš savo kolegų seime, kad internetiniai rinkėjai nebus “jų” rinkėjai. Gal taip pat nesitikėjo tokio pasipriešinimo projektui, kurį seniai rengia ir dabar jam sunku iškart priimti nuomonę žmonių, kurie jam smarkiai oponuoja.

Laidoje dalyvavusį Šarūną Bagdoną (taip pat www.arka.lt)pažįstu jau seniau. Malonu, kad jis kažkiek supranta technologinę pusę ir priimu jo pastabas dėl to, kad diskusija vyksta gan “karštai” (pvz. bernardinai.lt antraštė “Emilis Dambauskas: Balsavimas internetu – pavojinga kvailystė), bet taip pat turiu pastebėti, kad man visų pirma yra svarbiausia klausimo esmė (tos klaidos ir trūkumai, kurie yra internetiniame balsavime ir VRK+Seimo koncepcijoje), o pristatymo būdai — mažiau svarbu. Esu tiesmukas… tai ir privalumas ir neretai problema.

Taip pat, man yra svarbu iškelti internetinio balsavimo klausimą, kad pagaliau atsirastų vieša diskusija, o ne vien vienašališkas pozicijos “stūmimas” iš entuziastų ir valdžios vyrų. Tą ir stengiuosi daryti savo asmeniniais ribotais ištekliais. Todėl ir tenka šaukti iš visos gerklės ir radikaliai — kad išgirstų ir nebegalėtų apsimesti, kad nieko nebuvo ir viskas čia labai gerai. Labai rimtai noriu atkreipti dėmesį į tai, kad nors šaukiu garsiai ir radikaliai, bet labai stengiuosi, kad sakyčiau tik tiesą ir labai rimtai priimu pagrįstus argumentus iš žmonių, kurie ne visai man pritaria (pvz. Aido Kasparo).

Tai vat privaidinau šiandien radijuje. Ačiū visiems, kurie mane palaikote.

P.S. Pagal tai ką matau dabar, be manęs ir Manto Adomėno iš DPI jau reikia ir naujų žmonių, kurie tartų savo žodį šiuo klausimu. Bandysiu ieškoti.

Tam, kad pats atsigaučiau ir jūs, mano skaitytojai, atsigautumėt nuo tos politikos, noriu aprašyti tai ką patyriau vakar.

Iki vietos X važiavau automobiliu.

Nuo gatvės pusės net nepasakytum, kad ten kažkas yra. Tiesiog įvažiavimas į kiemus. Šalia jo lentomis užkalta nebenaudojama parduotuvės vitrina, apšiurę garažai. Atsimenu, kad pirmus du kartus, kai lankiausi vietoje X buvau pasiklydęs ir pravažiavęs tą akligatvį.

Įeinu pro dureles į sodą, kurio grožio dėl tamsos ir metų laiko dabar neįmanoma deramai įvertinti. Prieinu dideles duris su kodine spyna. Jau tamsu, bet jos dar atrakintos. Įėjus viduje švarus prieškambaris su skelbimų lenta ir staliuku lankstinukams, aukoms ir t.t.. Droviai skaitau “prieš įeinant prašome gerai nusivalyti batus” ir bandau negirdimai tai atlikti. Nelabai sekasi, bet ką gi…

Pirmas netikėtumas — kambarėlio durys užrakintos. Iš pradžių kyla menkutė abejonė: o gal viskas baigėsi ir nebėra kur ateiti, gal žmonės nustojo rinktis ir išsiskirstė… bet paskiau pastebiu kitas, dideles duris. Tokias pat dideles kaip tos pro kurias prieš minutėlę įėjau. Labai tyliai einu prie jų ir bandau atsargiai jas praverti.

Pasirodo, kad mano atsargumui nėra jokio pagrindo — didelės durys veriasi taip tyliai, kad galėčiau jas atlapoti iš peties — ir vis tiek vargu ar kas girdėtųsi. Nežiūrint to atsargiai jas uždarau ir einu pirmyn… tol kol sulinksta keliai.

Aplink didelė ir tamsi patalpa. Visoje patalpoje šviečia tik keturios žvakės: dvi ant altoriaus, viena (raudona) už jo, viena šone (prakartėlėje). Pro langus palubėje, bokšte matosi nakties dangus ir žvaigždės jame. Iš už storų mūro sienų vos vos girdisi kaip kažkur netoliese esančioje patalpoje pakaitomis gieda vyrų ir moterų balsai. Be manęs patalpoje dar penki žmonės. Vienas sėdi, kiti keturi klūpo įvairiomis pozomis — kas tiesiai, kas liesdamas galva žemę.

Klūpau ir aš… pasitraukiu į kamputį, kad kitiems netrukdyčiau ir klūpau toliau. Žiūriu į altorių ir į tai kas ant jo… kuo labiau stebeilijuosi, tuo labiau man atrodo, kad šviečia visai ne žvakės…

Ištrauka iš laiško, kurį paliko programuotojai, bandę sukurti atviro kodo balsavimo internetu programinę įrangą GNU.FREE (vertimas mano):

Jūs galite norėti panaudoti mūsų programą profsąjungos, asociacijos ar studentų atstovybės balsavimuose. Jūs esate laisvi tai pasirinkti.

Visgi mes labai smarkiai pasisakome prieš programinės įrangos naudojimą balsavimo procedūrose, nes yra labai didelės problemos, susijusios su patikrinimu, autentifikacija ir balsų pertikrinimu, kas turi didelę įtaką pasitikėjimui rinkimams, jų teisėtumui bei anonimiškumo užtikrinimui.

Prašome, nepriimkite pataikaujančių įtikinėjimų iš technologų, kurie turi paslėptų interesų, ypač iš tų kurie spinduliuoja pasitenkinimą savo kūriniais. Programinė įranga yra labai sudėtingas dalykas ir niekas iš tikro nesupranta kaip didelė programa sąveikauja pati su savimi ar su kitomis programomis. Rašiklis ir popierius veikia, jų sukurtas rezultatas yra patikrinamas ir jie lengvai suprantami rinkėjams.

Labai labai labai prašome, sukoncentruokite savo energiją ne rinkimų proceso technologizavime, o kur nors kitur. Yra tiek daug sričių, kur technologija iš tikro gali padėti. Rinkimai nėra viena iš jų…

Tuos kas susidomėjote, kviečiu aplankyti GNU.FREE projekto svetainę, kur yra originalus angliškas tekstas. Tiems, kas sunkiai skaitote angliškai, pateikiu savo labai prastą bandymą išversti šį tekstą:

2002 metų Spalio 25 dieną “FREE e-demokratijos projektas”, kuris palaikė ir organizavo GNU.FREE^* programinės įrangos kūrimą formaliai nutraukė tolesnį šios programinės įrangos vystymą ir palaikymą.

Kodėl sustota?

Štai ką apie tai sako projekto įkūrėjas ir koordinatorius Jason Kitcat:

Iš mano paskutiniųjų trejų metų patirties vystant GNU.FREE man tapo aišku, kad yra nepaprastai sunku (jei išvis įmanoma) sukurti pakankamai saugią, patikimą ir anonimiškumą užtikrinančią balsavimo internetu sistemą. Bruce Schneier žodžiais tariant: “saugi balsavimo internetu sistema yra teoriškai įmanoma, bet tai būtų pirma saugi tinkle veikianti programa kompiuterių istorijoje.”

Aš praleidau labai daug savo riboto laiko ir energijos besistengdamas įtikinti žmones (ir ypač Jungtinės Karalystės vyriausybę), kad Laisva programine įranga parenta sistema yra vienintelis realus būdas, kuriuo būtų galima sukurti patikimą balsavimo sistemą. Bet jie yra kultūriškai užsidarę savo atskirame pasaulyje ir visuomet turi turėti reikalų su verslo įmonėmis, nepriklausomai nuo to, kiek jų sistemos yra iš tikro saugios. Vyriausybės netgi neturi pakankamai įgūdžių įvertinti žmonių, su kuriais jos bendradarbiauja, patikimumą, ką jau kalbėti apie technologijas, kurias tie žmonės parduoda.

Nežiūrint į tai, kuo daugiau aš programavau, tyrinėjau naujas kryptis, diskutavau ir skaičiau, tuo labiau pradėjau suprasti, kad daug geriau negu skatinti elektroninio balsavimo sistemų tam tikrą naudojimo būdą (net jei skatinčiau tik laisvos programinės įrangos naudojimą) — daug daugiau nuveikčiau jei susikoncentruočiau į pavojus, kuriuos visos panašios technologijos sudaro tokiems procesams kaip balsavimas. JAV turi stiprų balsą šiuo klausimu — Rebecca Mercuri. Jungtinė Karalystė neturi balso šiuose klausimuose ir tikrai visam pasauliui reikia daugiau išsilavinusių (jei taip galiu sakyti) balsų, kurie kalbėtų apie technologijos panaudojimą demokratijos procesuose.

Taigi aš sustabdžiau GNU.FREE tolesnį vystymą. Pats projektas lieka internete. Aš ir toliau palaikau laisvos programinės įrangos e-vyriausybėje idėją. Jei kokios nors organizacijos norės pasinaudoti šiuo projektu, aš su malonumu pagelbėsiu savo patarimais. Tuo tarpu mano dėmesys šiuo metu sukoncentruotas kitur, nes kaip sako ponas Schneier: “sukurti saugią balsavimo internetu sistemą yra labai sunkus uždavinys, sunkesnis už visus kitus kompiuterinio saugumo uždavinius, kuriuos mes bandėme išspręsti ir mums nepavyko. Aš tikiu, kad grėsmė demokratijai yra per didelė, kad bandytume jį spręsti.” Ir šis ponas kriptografija užsikanda pusryčius!

Jei jūs norėtumėte aptarti šiuos klausimus arba norėtumėte, kad sudalyvaučiau seminare, arpaskaityčiau paskaitą, tuomet prašau susisiekti: jeep@free-project.org. Greitu metu žadu paskelbti porą straipsnių šia tema.

Mano sentimentai šia tema buvo išplėsti keliuose LinuxUser žurnalo straipsniuose, tarp jų ir šiuose: “Furthur down the road… why voting shouldn’t be electronic“.

Kai Richard Stallman išgirdo apie projekto sprendimą, jis mums parašė: “Aš palaikau jūsų sprendimą sustoti ir manau, kad jūsų patirtis šiame projekte bus jums kaip stiprus pagrindas jūsų darbuose oponuojant rizikingam internetiniam balsavimui.”

Kas dabar?

Programinė įranga ir jos išeities tekstai lieka prieinami visiems. Jų autorinės teisės priklauso Free Software Foundation. Projekto failus galite parsisiųsti iš nurodytų nuorodų. Bet kas gali perimti ir toliau plėtoti projektą jei tik laikysis GNU General Public License licenzijos.

Jūs galite norėti panaudoti programą profsąjungos, asociacijos ar studentų atstovybės balsavimuose. Jūs esate laisvi tai pasirinkti. Visgi mes labai smarkiai pasisakome prieš programinės įrangos naudojimą balsavimo procedūrose, nes yra labai didelės problemos, susijusios su patikrinimu, autentifikacija ir balsų pertikrinimu, kas turi didelę įtaką pasitikėjimui rinkimams, jų teisėtumui bei anonimiškumo užtikrinimui. Prašome, nepriimkite pataikaujančių įtikinėjimų iš technologų, kurie turi paslėptų interesų, ypač iš tų kurie spinduliuoja pasitenkinimą savo kūriniais. Programinė įranga yra labai sudėtingas dalykas ir niekas iš tikro nesupranta kaip didelė programa sąveikauja pati su savimi ar su kitomis programomis. Rašiklis ir popierius veikia, jų sukurtas rezultatas yra patikrinamas ir jie lengvai suprantami rinkėjams. Labai labai labai prašome, sukoncentruokite savo energiją ne rinkimų proceso technologizavime, o kur nors kitur. Yra tiek daug vietų, kur technologija iš tikro gali padėti. Rinkimai nėra viena iš tų vietų.

Mes palikome nuorodas ir informaciją žemiau visiems, kurie norėtų pasinaudoti mūsų programa — mes nenorime jos sabotuoti. Jei susidomėjote naujausiais atradimais, straipsniais ir mūsų pasirodymais, kviečiame aplankyti free-project.org svetainę.

^* FREE: Free Referenda & Elections Electronically

Na va, pagaliau paleidau ir alternatyvią e-peticiją, kurią gali pasirašyti visi tie, kurie nepritaria balsavimo internetu koncepcijai:

E-peticija prieš balsavimą rinkimuose internetu

Vakar dalyvavau Lietuvos Radijo laidoje Dienos tema apie internetinius balsavimus (audio įrašas).

Kalbėjau telefonu. Studijoje buvo seimo nariai P. Auštrevičius, R. Garbaravičius ir L. Graužinienė, VRK pirmininkas Z. Vaigauskas.

Kiek sprendžiu iš artimųjų reakcijos, savo poziciją sugebėjau pristatyti neblogai.

“Знаете, товарищи, - говорит Сталин, - что я думаю по этому поводу: я считаю, что совершенно неважно, кто и как будет в партии голосовать; но вот что чрезвычайно важно, это - кто и как будет считать голоса”

Paimta iš “Борис Бажанов. Воспоминания бывшего секретаря Сталина”

Vertimas: “Visiškai nesvarbu, kas ir kaip balsuos, bet ypatingai svarbu kas ir kaip skaičiuos balsus” (Josifas Stalinas).

Aha… po truputį pradedu atrasti tarptautinį kontekstą su tais internetiniais balsavimais: EFVE - Europeans For Verifiable Elections

Kaip jūs verstumėte “verifiable”?: “patikrinamus”, “patvirtinamus” ar kaip kitaip?