Pasaulio lietuviams – internetinis balsavimas ar tikras atstovavimas?

Šiandien dalyvavau atvirame Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir Seimo komisijos posėdyje.

Tai tokia komisija, kurios 10 narių sudaro PLB atstovai ir 10 – Seimo nariai.

“Komisijos paskirtis – skatinti Lietuvoje ir užsienio valstybėse gyvenančių lietuvių bendradarbiavimą, rūpintis abipuse pagalba ir parama, keistis mokslo, kultūros ir kita informacija, Seimui ir kitoms valstybės institucijoms teikti pasiūlymus, kurie padėtų stiprinti valstybingumą ir demokratinių tradicijų puoselėjimą.”¹

Dalyvavau, nes šiame posėdyje buvo numatyta svarstyti internetinį balsavimą Lietuvos Respublikos piliečiams užsienyje įteisinančius įstatymų projektus. Šiame svarstyme taip pat dalyvavo ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Kai kurie VRK pirmininko pasisakymų atgarsiai yra šioje naujienoje.

Posėdyje sužinojau, kad PLB ir Seimo komisijos nariai yra susirūpinę, jog jų įstatymų projektams prastai sekasi Seimo komitetuose: štai neseniai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateikė išvadą, jog šie projektai galimai prieštarauja LR Konstitucijai. PLB ir Seimo komisijos nariai tuo tarpu jokių minėtų projektų prieštaravimų Konstitucijai neįžvelgia.

Vienam iš komisijos pimininkų (Seimo nariui Pauliui Saudargui) suteikus žodį pristačiau ir savo bendrą poziciją internetinio balsavimo ir pasaulio lietuvių geresnio atstovavimo valstybės valdyme klausimu. Pateikiu ją sutrauktą:

1. Man labai liūdna, kad mes su bendraminčiais, kovodami už demokratiškus rinkimus ir prieš internetinį balsavimą, trukdome pasaulio lietuvių bandymams labiau dalyvauti valstybės valdyme. Bet mes matome labai rimtų priežasčių, kodėl internetinis balsavimas yra kenksmingas ir todėl priešinsimės jam ir toliau.

2. Tenka pastebėti, kad kelias, kuriuo PLB siekia savo tikslų (internetinio balsavimo įteisinimas) nėra trumpas ir lengvas: balsavimo internetu koncepcija buvo iškilmingai patvirtinta jau prieš 5 metus, bet po to laiko ji nebejuda iš mirties taško, nes sulaukė politinių partijų ir piliečių pasipriešinimo. Šioje situacijoje ne išimtis ir aukščiau minėtos neigiamos Seimo koimteto išvados.

3. Mano nuomone internetinį balsavimą būtų galima pavadinti “demokratijos iliuzija”. Neblogas to pavyzdys – prieš dvi savaites vykę rinkimai Šveicarijoje. Šiuose rinkimuose Šveicarai nusprendė pabandyti leisti savo išeiviams balsuoti internetu. 53% visų rinkėjų užsienyje pasirinko būtent šį būdą, bet nei vienas iš 81 Šveicarijos išeivių iškeltų kandidatų nebuvo išrinktas.

   Tas pats atsitiktų ir su užsienio lietuvių balsais Lietuvos rinkimuose, jei jų balsai keliautų į visą eilę apylinkių ir apygardų, pagal jų seniai deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje – būtų išrenkami vietiniai kandidatai, kuriems nelabai rūpėtų užsienio lietuvių reikalai.

4. Todėl siūliau PLB tokį galimą problemos sprendimą:

   1. Pasiekti, kad lietuvos piliečiai užsienyje “gautų” vieną ar daugiau atskirų rinkimų apygardų . Štai Lietuvoje vienas Seimo narys atstovauja ~40 tūkst. rinkėjų, kai tuo tarpu vien oficialiais duomenimis išvykusių piliečių yra ~320 tūkst., o jie neturi nei vieno savo Seimo nario. Neteisybė yra akivaizdi.

   2. Atmetant internetinį balsavimą ir žiūrint bendrai, neturėtų būti esminių kliūčių leisti užsienio lietuviams patiems steigtis rinkimų apylinkes , jose turėti savas rinkimų komisijas bei stebėtojus.

   3. Tokiu atveju logiška būtų bandyti perkelti Seimo (o gal ir prezidento) rinkimų datas į vasario 16 d., nes būtent per šią šventę gausiausiai susirenka vietinės lietuvių bendruomenės. (Mano nuomone net ir Lietuvoje tai būtų tinkamesnis laikas rinkimams).

5. Toks sprendimas skamba gan radikaliai, bet jo nauda būtų žymiai didesnė ir esmingesnė:

   • lietuviai užsienyje iš tiesų galėtų dalyvauti valstybės valdyme, nes turėtų savo atstovus;

   • tai tikriausiai paskatintų juos aktyviau dalyvauti rinkimuose;

   • gyvas balsavimas žymiai labiau padėtų išlaikyti žmogišką ir emocinį ryšį tiek su savo tautiečiais užsienyje, tiek su valstybe.

Džiugu pastebėti, kad PLB nariai atidžiai išklausė mano pasisakymą. Per pertrauką ne vienas ir asmeniškai padėkojo už pasiūlymą.

Kitas reikalas, kad jie ir toliau sieks Seime svarstomų projektų priėmimo. Šiuo atveju (deja!) teks dar pakovoti vieniems prieš kitus.