Ar reikėtų valdžią rinkti ir internetu?

2011-11-11
Vakar pasaulio lietuvių bendruomenių atstovai kalbėjo apie jiems rūpimus klausimus. Vienas iš tokių – galimybė balsuoti internetu. Teigiama, kad tokiu atveju emigrantams būtų paprasčiau rinkti valdžią. Be to, tai galėtų padidinti jų domėjimąsi šalies politiniu gyvenimu.

Neseniai apie balsavimo internetu reikalingumą prabilo ir neįgalieji. Jie tikina, kad šiuo metu neįgaliesiems nėra sudaromos pakankamos sąlygos balsuoti rinkimuose. Šia tema buvo atlikta ir žmonių su negalia apklausa. 88 proc. dalyvavusiųjų pasisakė už balsavimo internetu įteisinimą.

Laidoje dalyvauja:

• Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė
  Rasa Kavaliauskaitė,
• Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė
  Irena Gasperavičiūtė,
• pilietinių interneto projektų kūrėjas, programuotojas
  Emilis Dambauskas,
• Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkas
  Zenonas Vaigauskas.

Tai tokia komisija, kurios 10 narių sudaro PLB atstovai ir 10 — Seimo nariai.

“Komisijos paskirtis – skatinti Lietuvoje ir užsienio valstybėse gyvenančių lietuvių bendradarbiavimą, rūpintis abipuse pagalba ir parama, keistis mokslo, kultūros ir kita informacija, Seimui ir kitoms valstybės institucijoms teikti pasiūlymus, kurie padėtų stiprinti valstybingumą ir demokratinių tradicijų puoselėjimą.”
iš komisijos nuostatų

Dalyvavau, nes šiame posėdyje buvo numatyta svarstyti internetinį balsavimą Lietuvos Respublikos piliečiams užsienyje įteisinančius įstatymų projektus. Šiame svarstyme taip pat dalyvavo ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Kai kurie VRK pirmininko pasisakymų atgarsiai yra šioje naujienoje.

Posėdyje sužinojau, kad PLB ir Seimo komisijos nariai yra susirūpinę, jog jų įstatymų projektams prastai sekasi Seimo komitetuose: štai neseniai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateikė išvadą, jog šie projektai galimai prieštarauja LR Konstitucijai. PLB ir Seimo komisijos nariai tuo tarpu jokių minėtų projektų prieštaravimų Konstitucijai neįžvelgia.

Vienam iš komisijos pimininkų (Seimo nariui Pauliui Saudargui) suteikus žodį pristačiau ir savo bendrą poziciją internetinio balsavimo ir pasaulio lietuvių geresnio atstovavimo valstybės valdyme klausimu. Pateikiu ją sutrauktą:

1. Man labai liūdna, kad mes su bendraminčiais, kovodami už demokratiškus rinkimus ir prieš internetinį balsavimą, trukdome pasaulio lietuvių bandymams labiau dalyvauti valstybės valdyme. Bet mes matome labai rimtų priežasčių, kodėl internetinis balsavimas yra kenksmingas ir todėl priešinsimės jam ir toliau.

2. Tenka pastebėti, kad kelias, kuriuo PLB siekia savo tikslų (internetinio balsavimo įteisinimas) nėra trumpas ir lengvas: balsavimo internetu koncepcija buvo iškilmingai patvirtinta jau prieš 5 metus, bet po to laiko ji nebejuda iš mirties taško, nes sulaukė politinių partijų ir piliečių pasipriešinimo. Šioje situacijoje ne išimtis ir aukščiau minėtos neigiamos Seimo koimteto išvados.

3. Mano nuomone internetinį balsavimą būtų galima pavadinti “demokratijos iliuzija”. Neblogas to pavyzdys — prieš dvi savaites vykę rinkimai Šveicarijoje. Šiuose rinkimuose Šveicarai nusprendė pabandyti leisti savo išeiviams balsuoti internetu. 53% visų rinkėjų užsienyje pasirinko būtent šį būdą, bet nei vienas iš 81 Šveicarijos išeivių iškeltų kandidatų nebuvo išrinktas.

   Tas pats atsitiktų ir su užsienio lietuvių balsais Lietuvos rinkimuose, jei jų balsai keliautų į visą eilę apylinkių ir apygardų, pagal jų seniai deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje — būtų išrenkami vietiniai kandidatai, kuriems nelabai rūpėtų užsienio lietuvių reikalai.

4. Todėl siūliau PLB tokį galimą problemos sprendimą:

   1. Pasiekti, kad lietuvos piliečiai užsienyje “gautų” vieną ar daugiau atskirų rinkimų apygardų. Štai Lietuvoje vienas Seimo narys atstovauja ~40 tūkst. rinkėjų, kai tuo tarpu vien oficialiais duomenimis išvykusių piliečių yra ~320 tūkst., o jie neturi nei vieno savo Seimo nario. Neteisybė yra akivaizdi.

   2. Atmetant internetinį balsavimą ir žiūrint bendrai, neturėtų būti esminių kliūčių leisti užsienio lietuviams patiems steigtis rinkimų apylinkes, jose turėti savas rinkimų komisijas bei stebėtojus.

   3. Tokiu atveju logiška būtų bandyti perkelti Seimo (o gal ir prezidento) rinkimų datas į vasario 16 d., nes būtent per šią šventę gausiausiai susirenka vietinės lietuvių bendruomenės. (Mano nuomone net ir Lietuvoje tai būtų tinkamesnis laikas rinkimams).

5. Toks sprendimas skamba gan radikaliai, bet jo nauda būtų žymiai didesnė ir esmingesnė:

   • lietuviai užsienyje iš tiesų galėtų dalyvauti valstybės valdyme, nes turėtų savo atstovus;
   • tai tikriausiai paskatintų juos aktyviau dalyvauti rinkimuose;
   • gyvas balsavimas žymiai labiau padėtų išlaikyti žmogišką ir emocinį ryšį tiek su savo tautiečiais užsienyje, tiek su valstybe.

Džiugu pastebėti, kad PLB nariai atidžiai išklausė mano pasisakymą. Per pertrauką ne vienas ir asmeniškai padėkojo už pasiūlymą.

Kitas reikalas, kad jie ir toliau sieks Seime svarstomų projektų priėmimo. Šiuo atveju (deja!) teks dar pakovoti vieniems prieš kitus.

Apie svarstymą (tiems kas mažiau susipažinę)

Šiuo metu Seime yra įregistruoti du įstatymų pakeitimų paketai:

• Pauliaus Saudargo: Seimo, Prezidento ir Europos parlamento rinkimų įstatymų pakeitimai leidžiantys Lietuvos Respublikos piliečiams esantiems užsienyje balsuoti internetu;
• Arūno Valinsko: visiems LR piliečiams leidžiantys balsuoti internetu Seimo, Prezidento, Savivaldos ir Europos parlamento rinkimuose.

Šie pakeitimai yra ir bus svarstomi penkiuose Seimo komitetuose:

• Valstybės valdymo ir savivaldybių (VVSK)
• Biudžeto ir finansų (BFK)
• Teisės ir teisėtvarkos (TTK)
• Užsienio reikalų (URK)
• Informacinės visuomenės plėtros (IVPK)

Po svarstymų komitetuose bus sekantis Seimo balsavimas dėl pakeitimų ir jų tolesnio svarstymo Seime.

Keli dalykai, kuriuos pavyko išgirsti ir pamatyti:

• TTK nusprendė savo iniciatyva apsvarstyti ir pateikti išvadą ar internetinis balsavimas neprieštarauja Konstitucijai. Šį klausimą komiteto nariai svarstysis iki kito posėdžio, o išvadas rengs Vytautas Gapšys.

• Europos teisės departamentui kliūna P. Saudargo Rinkimų į Europos parlamentą įstatymo pakeitimo projektas, kuris prastai dera su Europos Sąjungos teise, nes suteikia skirtingas galimybes įvairioms gyventojų grupėms. Pvz.:

  • reikėtų suteikti teisę balsuoti internetu ir airiui, kuris nuolat gyvena Lietuvoje, bet balsavimo metu išvyko į Latviją;
  • man pačiam kyla klausimas — ar LR piliečiai nuolat gyvenantys Airijoje galėtų rinkti parlamentarus ir Lietuvoje, ir Airijoje?

• Diskusijoje dalyvavo ir Susisiekimo ministerijos atstovai, kurie teigė, kad:

  • internetinio balsavimo organizavimas kainuotų ~5 mln. litų,
  • kaina nepriklauso nuo to ar balsuos tik piliečiai užsienyje, ar visi piliečiai, todėl kurti sistemą tik išeiviams būtų mažiau rentabilu.

Pora dalykų, kuriuos pasakiau svarstyme:

Kadangi Seimo nariai bei kiti dalyviai patys iškėlė konstitucingumo ir vienodų sąlygų rinkėjams klausimus, tai apie juos nekalbėjau, o išsakiau šiuos dalykus:

• Abiejuose pakeitimų paketuose nėra numatyta balsavimo internetu stebėjimo tvarka. Mano supratimu tai yra labai blogai. Dabar pagrindinės stebėtojų teisės ir pareigos yra aprašytos būtent įstatymuose, o ne VRK tvarkose ar panašiai. Įvertinus, kad:

  • elektroninis balsavimas yra žymiai mažiau skaidresnis už popierinį,
  • valstybės tarnautojai ir privačios įmonės perims balsų skaičiavimą iš pačių piliečių,

  manau yra būtina labai apgalvotai reglamentuoti tokio balsavimo stebėjimą — kad VRK nekiltų pagundų kai kuriuos dalykus nutylėti arba neleisti žmonėms prieiti prie informacijos pasirėmus vidinėmis tvarkomis, autorinėmis teisėmis ar kitais, mažiau svarbiais už demokratiškus rinkimus dalykais.

• Pastebėjau, kad projektuose numatytas 48 valandų laiko tarpas užginčyti internetinio balsavimo rezultatus teisme yra neparemtas jokia kompiuterinių įsilaužimų išaiškinimo patirtimi realiame pasaulyje ir siūliau Seimo nariams pagalvoti kaip bus sprendžiama problema, jei tai, kad rezultatai suskaičiuoti neteisingai paaiškės po ilgesnio laiko.

• Į argumentą, kad galimybė balsuoti kelis kartus apsaugos nuo balsų pirkimo kontrargumentavau pastebėjimu, jog realūs atsitikimai Lietuvoje rodo ką kita.

Išvados

Bendrai paėmus labai įdomu kaip bus išspręsti tiek fundamentalūs internetinio balsavimo suderinamumo su Konstitucija klausimai (nors galutinai jie gali būti atsakyti tik Konstituciniame teisme), tiek kaip seksis konkretiems įstatymų projektams.

Manau šie dalykai labai svarbūs tam, kad išlaikytume demokratinius, piliečių valdomus ir prižiūrimus rinkimus Lietuvoje.

Tikiuosi turėsiu galimybių sudalyvauti ir kituose Seimo komitetų posėdžiuose, bei apie juos parašyti jums.

Lietuviškų žodžių formas šis serveris atpažįsta dėka kodo sukurto Žygimanto Medelio, M. Petkevičiaus, Tomo Krilavičiaus.

Kadangi prisireikė šią technologiją panaudoti kitame projekte, o taip pat pastebėjau, jog kolegoms programuotojams sunku išmokti pasileisti ir naudoti Solr serverį, tai supakavau jį su visu lietuvių kalbos palaikymu ir padėjau viešam naudojimui į GitHub: emilis/solr-lt.

Pridėjau ir dokumentaciją pradedantiesiems… tiesa, darkyta anglų kalba.

Imkit, naudokit ir sėkmės jūsų darbuose!

P.S. Nepamirškit pasidalinti atgal pataisymais ir priminti man atnaujinti Solr versiją kai ji išeis.

Labiausiai už “Internetiniam balsavimui – NE” organizuoto piketo sėkmę turime būti dėkingi Andriui Kasparavičiui, kuris jį inicijavo bei prisidėjo organizuojant, bendraminčiams iš Facebook, kurių dalis atėjo, o dar daugiau palaikė moraliai, bei… liberaliam jaunimui.

Iš tiesų prieš pat piketą išgirdęs, kad liberalus jaunimas nori sutrukdyti mums laisvai ir nevaržomai išsakyti savo nuomonę sunerimau. Parbėgęs į piketą (dauginau skrajutes) pamačiau, kad organizuotai atėję liberalai atvirai konkuruoja su mūsų piketu.

Tai pagautas nuotaikos ėmiausi skandavimo ir garsaus ginčijimosi megafonas prieš megafoną (mūsų buvo didesnis ). Toliau aršiai besiginčijant paaiškėjo, kad tas jaunimėlis nelabai suvokia visų šios problemos aspektų ir neturi rimtesnių argumentų už “aš noriu balsuoti ant sofos” bei “75% piliečių yra už”.

Pripažinsiu, demagogijos buvo iš abiejų pusių. Tačiau girdint, kaip priešininkai teigia, kad mes būktai bijome technologijų, kai pusę mūsų piketo sudarė patyrę programuotojai ir kiti IT specialistai (o tarp liberalų — nei vieno), vis aiškesnis darėsi skirtingas argumentacijos lygmuo. O kur dar konstitucinės bėdos į kurias jie irgi neturėjo ką rimtesnio atsakyti apart populiarių, bet nepagrįstų klišių.

Šiaip iš esmės neturiu daug ko prieš liberalų jaunimą (apart to, kad mano vertybės kitos), esu su jais netgi vienoje barikadų pusėje kovojęs, bet vakar jie padarė rimtą klaidą ir aš tuo džiaugiuosi.

Savo baime leisti neformalams iš interneto nevaržomai išsireikšti, jie visiems parodė, kad tie neformalai yra svarbūs. Be jų pagalbos gal būtume pastovėję, padalinę skrajutes, o žurnalistai nusivylę mūsų negausumu būtų nutylėję apie protestą. Tuo tarpu, liberalaus jaunimo dėka, paaiškėjo klausimo aktualumas, skirtingas pusių argumentacijos lygis bei buvo ryškių vaizdų, kuriuos žiniasklaida taip mėgsta.

2. Balsavimas Seime

Formaliai Seimas pritarė internetinio balsavimo projektų pateikimui ir tolesniam svarstymui Seimo komitetuose. Iki šie projektai taptų įstatymais dar bus du balsavimai Seime.

Kodėl Seimas šį kartą jiems pritarė?

Iš dviejų, skirtingoms politinėms jėgoms priklausančių, politikų girdėjau, kad Tėvynės Sąjungos frakcija nusileido įvairiems liberalams šiuo klausimu, mainais į pagalbą tvirtinant svarbius energetikos projektus artimiausiomis dienomis. Todėl svarstomi projektai ir gavo pakankamai balsų “už”.

Taigi, klausimo baigtis tikriausiai daugumai Seimo narių buvo žinoma iš anksto. Visgi vyko nemaža diskusija prieš balsavimą.

Tačiau tikroji politinė kova užvirė svarstant, kuris Seimo komitetas bus pagrindiniu, svarstant projektus toliau Seime. Tai aiškiai matėsi iš staiga įkaitusios atmosferos, diskutuojant šiuo beveik procedūriniu klausimu.

Galiausiai Seimo nariai patvirtino Valstybės ir savivaldybių reikalų komitetą pagrindiniu. Informacinės visuomenės plėtros komitetas (kuriam vadovauja vieno iš projektų iniciatorius, o kito projekto iniciatorius dalyvauja) atkrito iš karto. Antru balsavimu buvo atmestas ir siūlymas dėl atitikimo Konstitucijai klausimų pagrinde svarstyti jį Teisės ir teisėtvarkos komitete, kuriame opozicija turi daugiau balsų.

Iš Seimo narių argumentacijos matėsi, kad jiems labai pravertė mūsų paruošas informacinis bukletas. Ne tik bukletas, bet ir protesto akcija atkreipė jų dėmesį į šiuos projektus.

3. Kaip veikia neslaptas balsavimas realiame gyvenime

Jau minėjau, kad Tėvynės sąjungos frakcijos nariai balsavo “už” dėl liberalų spaudimo. Dalis šios frakcijos narių išvis nedalyvavo balsavime, nes buvo nelinkę balsuoti prieš savo sąžinę. Kitų balsas dar visai nereiškia ką jie iš tiesų mano šiuo klausimu. Iš to ką girdėjau ir mačiau, drįsčiau liberaliųjų frakcijų spaudimą vadinti šantažu.

Dabar prisiminkime, kad Seimo nariai balsuoja atvirai.

Klausimas: kaip balsuotų Tėvynės Sąjungos nariai, jei vyktų slaptas balsavimas ir liberalai negalėtų sužinoti kaip jie balsavo?

Štai jums ir (dar viena) puiki iliustracija prie ko priveda balsavimo slaptumo nebuvimas — žmonės verčiami balsuoti prieš jų pačių sąžinę ir įsitikinimus.

Be abejo gerai ir būtina, kad Seimo nario rinkėjai žinotų kaip jis balsuoja daugeliu klausimu.

Tačiau praktiškai frakcijos ir įvairios grupelės Seime iš anksto tariasi ir mainosi “paslaugomis”: “mes palaikysime jūsų projektą, o jūs balsuokite už mūsų projektą“.

Toks reiškinys yra bėda mums visiems, nes išplitęs balsavimas pagal neviešus susitarimus, o ne už rinkėjų interesus ar savo įsitikinimus.

Kaip galėtume kovoti su šia bėda?

Nemanau, kad slaptas balsavimas Seime pasiteisintų ir būtų praktiškas. Manau, kad reikėtų keisti ne balsavimo sistemą, o pasiekti, kad piliečiai geriau matytų už ką balsuoja juos atstovaujantis Seimo narys. Taip pat reikėtų pagerinti abipusį, Seimo narių ir piliečių bendravimą.

Va čia galime panaudoti internetą ir pasiekti gerų rezultatų.

Gal kas norėtumėte to imtis?

Skaidres įkėliau ir apie tai paskelbiau ManoValstybė.lt tinklalapyje.

Iki šiol tie dokumentai kapsėdavo retkarčiais ir po lašelį. Šiandien gavau pranešimą, kad per dieną paviešinta 18 dokumentų. Daugiausiai jie susiję su Baltarusija, Gruzija ar Rusija.

Čia pateikiu sąrašą, kurį gavau el. paštu:

LUKASHENKA’S VISIT TO VILNIUS on 2009-09-24 13:01:00 from Embassy Vilnius
http://cablesearch.org/?id=09VILNIUS495&v
[keyword "lithuania" - criteria: lithuania vilniu...]

GEORGIA: SITREP 5: GEORGIANS NEARLY EXHAUSTED; on 2008-08-10 09:09:00 from Embassy Tbilisi
http://cablesearch.org/?id=08TBILISI1349&v
[keyword "lithuania" - criteria: lithuania vilniu...]

GEORGIA: SITREP 9: RUSSIAN TROOPS REMAIN IN on 2008-08-13 11:11:00 from Embassy Tbilisi
http://cablesearch.org/?id=08TBILISI1372&v
[keyword "lithuania" - criteria: lithuania vilniu...]

BELARUS: SPAT WITH RUSSIA OVER GEORGIA on 2008-08-13 10:10:00 from Embassy Vilnius
http://cablesearch.org/?id=08VILNIUS668&v
[keyword "vilnius" - criteria: lithuania vilniu...]

TFGG01: LATVIAN FM WANTS STRONG NATO AND EU on 2008-08-12 09:09:00 from Embassy Riga

http://cablesearch.org/?id=08RIGA472&v
[keyword "lithuania" - criteria: lithuania vilniu...]

TFGG01: LITHUANIA TO PUSH EU VISA FACILITATION FOR on 2008-08-12 15:03:00 from Embassy Vilnius
http://cablesearch.org/?id=08VILNIUS666&v
[keyword "lithuania" - criteria: lithuania vilniu...]

THE BANKING SECTOR, BELARUSIAN STYLE on 2005-07-28 14:02:00 from Embassy Minsk
http://cablesearch.org/?id=05MINSK851&v
[keyword "vilnius" - criteria: lithuania vilniu...]

TFGG01: LITHUANIA SUPPORTS NAC LANGUAGE ON GEORGIA on 2008-08-11 15:03:00 from Embassy Vilnius
http://cablesearch.org/?id=08VILNIUS657&v
[keyword "lithuania" - criteria: lithuania vilniu...]

UKRAINE: RENEWED THOUGHTS OF ENGAGING BELARUS on 2008-05-20 14:02:00 from Embassy Kyiv
http://cablesearch.org/?id=08KYIV955&v

[keyword "lithuania" - criteria: lithuania vilniu...]

TFGG01: GEORGIA TASK FORCE SITUATION REPORT on 2008-08-12 04:04:00 from Secretary of State
http://cablesearch.org/?id=08STATE86156&v
[keyword "baltic" - criteria: lithuania vilniu...]

GEORGIA: AUGUST 8 EAC REPORT on 2008-08-08 17:05:00 from Embassy Tbilisi
http://cablesearch.org/?id=08TBILISI1342&v
[keyword "lithuania" - criteria: lithuania vilniu...]

GOL EAGER TO DEAL QUIETLY WITH DETAINED BELARUSIAN on 2005-07-13 12:12:00 from Embassy Vilnius
http://cablesearch.org/?id=05VILNIUS732&v
[keyword "lithuania" - criteria: lithuania vilniu...]

U) Secretary Clinton’s March 9, 2009 on 2009-03-13 03:03:00 from Secretary of State
http://cablesearch.org/?id=09STATE23860&v
[keyword "lithuania" - criteria: lithuania vilniu...]

LUKASHENKO VISIT TO UKRAINE on 2009-11-13 15:03:00 from Embassy Kyiv

http://cablesearch.org/?id=09KYIV1991&v
[keyword "lithuania" - criteria: lithuania vilniu...]

FINNS FIND PUTIN “FRUSTRATED, ANXIOUS” on 2004-12-29 14:02:00 from Embassy Helsinki
http://cablesearch.org/?id=04HELSINKI1603&v
[keyword "baltic" - criteria: lithuania vilniu...]

TFGG01 Ukrainian Media on Georgian Conflict on 2008-08-15 14:02:00 from Embassy Kyiv
http://cablesearch.org/?id=08KYIV1627&v
[keyword "lithuania" - criteria: lithuania vilniu...]

TFGG01: PORTUGAL NOT PLANNING TO SUPPORT STRONG NAC STATEMENT REF: STATE 85678 on 2008-08-11 18:06:00 from Embassy Lisbon
http://cablesearch.org/?id=08LISBON1999&v
[keyword "baltic" - criteria: lithuania vilniu...]

DEBATE ON RUSSIAN ROLE IN OAE FORESHADOWS DIVIDING on 2008-08-13 18:06:00 from Mission USNATO
http://cablesearch.org/?id=08USNATO287&v

[keyword "baltic" - criteria: lithuania vilniu...]

Wikileaks tapo propagandos priemone. Labai geros, antikarinės propagandos, kurią aš palaikau. Bet vis tiek propagandos.

Man atrodo, kad abu tikslai — nutraukti karą Irake ir turėti svetainę, kurioje būtų galima saugiai paviešinti pavojingą informaciją yra labai geri. Tik jie neturėtų būti suplakami į vieną krūvą, nes taip nukenčia antrasis. Abu dalykai yra tikrai suplakti, nes kiek suprantu filmuką paviešino patys Wikileaks projekto organizatoriai, o ne kokia išorinė grupelė.

Kodėl tai yra propaganda:

Todėl, kad objektyviai žiūrint, JAV kariai atakavo grupę žmonių iš kurių dalis atvirai vaikščiojo su automatais ir granatsvaidžiais, kvartale iš kurio buvo apšaudomos JAV pajėgos. Gaila, kad tarp jų buvo civilių. JAV kariuomenė tikrai blogai elgėsi vėliau bandydama nuslėpti detales. Visiškai nepateisinamas yra palaikų išniekinimas važinėjantis per juos. Tačiau kaltinti juos dėl tų žmonių žūties, tai tas pats, kas rasti civilių tarp nukautų karių apkasuose ir apkaltinti priešo karius, kurie juos nušovė. Jei jau įlindai į apkasus mūšio metu — manrods aišku, kad pats atsakai už savo gyvybę.

Tuo tarpu filmuko antraštėmis ir šalia esančiu tekstu bandoma įpiršti, kad žmonės vaikščioję šalia ginkluotų kovotojų buvo nukauti visiškai nekaltai ir be pagrindo. Taip pat tekste nepateikiamos nuorodos į JAV kariuomenės tyrimo ataskaitas dėl šio įvykio, nepateikiamos nuotraukos, kuriose matosi automatai ir granatsvaidžiai:

Beje, aš manau, kad ši propaganda yra gera ir reikalinga. Vieta jai skelbti pasirinkta irgi teisingai, tik būdas jai pateikti yra labai prastas.

Kodėl yra blogai Wikileaks įsitraukimas į tokią gerą propagandą?:

Visų pirma todėl (kiek supratau), kad patys Wikileaks organizatoriai patys inicijavo ir suorganizavo šito filmuko paviešinimą, kartu su propagandinėmis detalėmis.

Dabar, jei aš būčiau JAV kariuomenės draugas arba turėčiau vidinės informacijos apie protestuojančių prieš karą “nešvarius skalbinius” — aš nebeturiu kur kreiptis, nes turiu pagrindą nepasitikėti Wikileaks organizatoriais.

Kodėl tai svarbu?

• Todėl, kad “nėra teisybės” šiam pasaulyje ir reikia tą suprasti.
• Todėl, kad Wikileaks nėra neutralus informacijos šaltinis ir liaupsinti juos kaipo tokį — didelė klaida.
• Todėl, kad tai ne pirmas kartas, kai Wikileaks naudoja perdėtus ir nepagrįstus teiginius prieš JAV ir jos kariuomenę.

Papildomos nuorodos:

• My opinion of the Wikileak video
• HN discussion: ‘Wikileaks co-founder speaks about the “Collateral Murder” video’

Čia naujausias mano kūrinys:

KąVeikiaValdžia.lt

Platesnę informaciją rasite jo “apie” ir “programuotojams” puslapiuose.

Problema gali atrodyti trivialiai išsprendžiama (parinkti Arial ir nesukti sau galvos), bet iš tiesų viskas yra sudėtingiau — neretai su geru šriftu, bet parinkus vidutinį dydį (kad akiniuočiai ir senimas įskaitytų) tekstas atrodo prastai.

Susiprogramavau sau tokį PHP skriptuką, kuris man parodytų visus protingo dydžio Arial, Tahoma ir Verdana dydžius:

<style type="text/css">

        .a { font-family: Arial; }
        .t { font-family: Tahoma; }
        .v { font-family: Verdana; }

        td {
            vertical-align: top;
        }

</style>
<table border="1" cellpadding="5" cellspacing="0">
<thead><tr><th>size</th><th>Arial</th><th>Tahoma</th><th>Verdana</th></tr></thead>
<tbody>
<?php

for ($i=8; $i<32; $i++)
{
    echo "<tr style=\"font-size: {$i}px\">";
    echo "<td>$i</td>";
    foreach (array("a", "t", "v") as $font)
    {
        echo "<td class=\"$font\">";
        echo "<p>Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Nullam consequat tortor nec mi dignissim lobortis. Nulla pharetra viverra velit, vitae tincidunt diam bibendum a. Proin ultrices consectetur leo sit amet gravida. In venenatis placerat dictum. Maecenas eu elit non elit interdum tempor aliquam vel leo. Etiam ut posuere nibh. Phasellus quis tortor quis felis gravida rutrum. Nunc id molestie tortor. Maecenas eros neque, pulvinar sit amet elementum nec, aliquet id justo. Suspendisse elementum, magna facilisis iaculis laoreet, sem orci vulputate tortor, vitae adipiscing lorem orci vitae orci. Morbi accumsan consequat purus in sagittis. Duis in lacinia justo. Proin viverra rhoncus nunc, sit amet hendrerit urna mollis in. Integer eget augue pulvinar metus interdum egestas. Curabitur aliquam massa quis est lacinia in pulvinar nulla consequat. Aliquam erat volutpat.</p>";
        echo "<p>Quisque nec mauris orci. Cras tristique quam nec tortor adipiscing blandit. Quisque at purus lorem. Nam pellentesque ligula vel nisl imperdiet elementum sollicitudin orci iaculis. Vivamus ligula velit, accumsan sollicitudin lacinia vitae, luctus et tortor. Vestibulum aliquet fermentum mattis. Praesent luctus bibendum magna, ac interdum odio faucibus in. Nunc arcu ipsum, dignissim id aliquet ac, pretium ut arcu. Nullam sit amet est urna, at tincidunt quam. Suspendisse quis est eget dolor placerat commodo. Aenean augue metus, venenatis non pulvinar nec, dapibus nec quam. Morbi imperdiet scelerisque ante, vel dapibus leo tristique blandit. Donec neque nunc, pretium ac lacinia ut, adipiscing nec erat. Integer et enim vitae enim sollicitudin fringilla in vitae nisl.</p>";
        echo "</td>";
    }
    echo "</tr>";
}

?>
</tbody></table>

Rezultatą galite pamatyti čia (dydžiai nurodyti px).

Peržiūrėjau paskiau tą sąrašiuką ir susirašiau, kuriais šriftais ir dydžiais tekstą man lengviau skaityti.

Čia taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad skirtingos naršyklės ir operacinės sistemos tuos šriftus dar ir skirtingai rodo — reikia pasitestuoti su tomis, kurias naudos dauguma jūsų lankytojų.