Pažįstamas atsiuntė nuorodą į portalo “Atgimimas” straipsnį “Balsavimo internetu klystkeliai“.

Vienas pilnesnių straipsnių lyginant su tuo, kas pasirodydavo anksčiau. Išvardinta labai daug už ir prieš argumentų. Pakalbinta daug įvairių veikėjų. Yra prie ko prisikabinti, bet manau vis tiek žingsnis į gerą pusę.

Nusiunčiau mamai paskaityt tai paskiau taip pasišnekėjom:

Mama: Hmm, nepatinka man epitetai, pvz. aršus…
<...>
Emilis: “etatinis protestuotojas”, “aršus kritikas”, “religinis fanatikas”… ai…
Mama: ir ką aš išauginau

Taigi, mamos, žiūrėkit ką auginat!

Sveikas skaitytojau,

ryšium su tuo, kad man tenka atsimušinėti nuo pasiūlymų suprogramuoti tą ar aną (nes visko nespėju ir nespėsiu), gal esi pats programuotojas ar pažįsti profesionalių PHP programuotojų, kurie dar turėtų laiko naujiems užsakymams ar papildomiems darbams?

Žinau bent porą svetainių, kurioms reikia kokybiškai dirbančių rankų. Viena iš jų — bernardinai.lt.

Su bernardinais.lt tikrai rimtas reikalas, nes svetainės apkrovimas didelis ir reikia mokėti įvertinti ir pasimatuoti kas ir kiek stabdys ar nestabdys. Iš kitos pusės — nematau nieko tokio, ko pakankamai programavime prakutęs studentas negalėtų išmokti.

Atsiųskit nors kas nors man el. laišką į emilis.d@gmail.com.

Persikėliau savo dienoraštį į WordPress sistemą…

Perkelti vargo nebuvo daug… bet su kodu dienoraščio įrašuose WordPress dirbti nemoka!

Sugaišau visą dieną bandydamas priversti WP išmokti tvarkingai dirbti su kodu… . Niekaip nebesuprantu, kaip toks špageti gabalas dar gali veikti…

Tai dėl to, kad skriptų kodas bus išsimėtęs kolkas atleiskit… šitą susitvarkysiu su laiku. Jei turit kokį pastebin, kurį galėčiau susiinstaliuoti lokaliai pasiūlyti — būsiu dėkingas.

Ieškau išsinuomoti vieną kambarį arba vieno kambario butą Justiniškėse arba Pašilaičiuose arčiau Justiniškių arba Gabijos gatvių (Vilniuje). Man 26 metai, esu tvarkingas, dirbu, neturiu žalingų įpročių

Jei kas turit kokių pasiūlymų ar pažįstat kąnors kas nuomoja, skambinkit man į 8-686-07732 arba rašykit į emilis.d@gmail.com. Iš anksto dėkoju…

Pastaba: nuomočiausi iki š.m. rugpjūčio mėnesio.

Persikėliau svetainę iš emilis.gildija.lt (kuris nebeveikia) į emilis.info. Prašau visus suinteresuotus svetainių sąvininkus atsinaujinti nuorodas.

Visos nuorodos į senus puslapius turi veikti tiesiog pakeitus serverio vardą. Pvz.: <>http://emilis.gildija.lt/apie keičiamas į <>http://emilis.info/apie.

Vienu susipykimu mažiau liko. Ir vienu susitaikymu daugiau turim

Pasigirsiu kam dar nespėjau pasigirti: nespalvotas žurnalas “Naujasis Židinys-Aidai” 2005 11-12 numeryje spausdino mano dienoraštį. Praėjus atitinkamam terminui nuo žurnalo numerio išleidimo, sukėliau visą dienoraščio tekstą tokį koks jis buvo iki redagavimo į šitą blogą.

Kam įdomu skaitykite iš eilės:

1. Ketvirtadienis, lapkričio 10 d.
2. Penktadienis, lapkričio 11 d.
3. Šeštadienis, lapkričio 12 d.
4. Sekmadienis, lapkričio 13 d.

1. Po dviejų savaičių vienas žurnalas spausdins mano kelių dienų dienoraštį. Tuomet įdėsiu čia platesnį variantą.

2. Restepa Rimantui už baigiamąją frazę "Lietuva internete: dešimtmetis" konferencijoje: kam rūpi Microsoft.

3. Šiandien (vakar) pagaminau savo pirmą .deb packag’ą, o pasidalinti negaliu… ech.

4. Ištrauka iš susirašinėjimo:

   Sveikas E******,
   
   ne, negalėčiau.
   
   Tuo pačiu įspėju, kad gali naudoti mano svetainėje pateiktą
   medžiagą tik nurodydamas mano autorystę, naudodamas
   tą medžiagą nekomerciniams tikslams ir leisdamas kitiems
   naudotis tokiomis pačiomis sąlygomis
   (ž.r. http://creativecommons.org/licenses/by-nc-sa/2.0/).
   
   E**** S******** wrote:
   > Labas,
   >
   > Ar galetum paslepti viena is savo referatu kokiem 2
   > savaitems ???? Aisku uz tam tikra mokesti!
   >
   > E******

5. Viskas sukasi tokiu greičiu, kad neturiu kada ką prisėst ir parašyt čia… reiks kažką daryt.

Tai oficialu - as pats HariPoteriskiausias Lietuvoje.

Gal del to kad skaitysiu paskaita siu metu PHP konferencijoje, kuri vadinasi “Objektu magija su CTLF“.

Pastaba: Šitas įrašas dienoraštyje yra rašytas žurnalui “Naujasis Židinys-Aidai”. Visas kelių dienų dienoraštis spausdintas 2005 11-12 žurnalo numeryje. Čia pateiktas dienoraščio tekstas iki žurnalo redagavimo.

8:30 pažadina Marijos radijas. Kaip sunku keltis.

Atsikėlęs ir apsitaisęs skubu lauk. Šiandien šlovins Bernardinų pranciškoniškasis jaunimas ir aš kartu su jais. Taip seniai giedojau…

Aikštelėje randu savo mašiną užstatytą. Tai man pirmas kartas. Aš prie to nepripratęs. Mintyse plūstuosi kaip vežikas. Pusvalandį kaip idiotas bandau išvairuoti mašiną, kad bent jau atsisuktų kuriuo nors galu į tarpelį pro kurį gal pavyktų išvažiuoti. Po tokių pratimų labai niežti rankas. Palieku užrašą ant savo kaltininko mašinos purvino šono: „Čia galėjo būti tiesiog įbrėžta. Neužstatinėk mašinų, asile“. Nueidamas su baime prisimenu: „Kas sako savo broliui: ‘Pusgalvi!’ — tas turės stoti prieš aukščiausiojo teismo tarybą.“

Po mėnesio pertraukos vėl važiuoju troleibusu. Apie giedojimą kalbos nėra. Vėluosiu ir į mišias.

Troleibuse aidi tas pats, kas kątik skambėjo mano galvoje, tik truputį esmingiau ir kita kalba. Pora alų geriančių vyrų koliojasi su susivėlusia bename. Keiktis moka abi pusės. Staugimas per pusę troleibuso, balsas skardesnis benamės. Galų gale vyrai kažkodėl mestelėję „bej židov, spasaj Litvu“ lipa iš troleibuso ir garsiai trinktelėję į troleibuso langą prie benamės, dingsta iš akiračio.

Įvažiuojame į Žvėryną. Mūsų benamė padeda pakelti maišą įlipusiai inteligentiškai pensininkei ir pasiūlo sėstis ant šalia esančios laisvos sėdynės. Vieną inteligentišką pensininkę atkalba kita, įžiūrėjusi kažkokias šlapias dėmes ant sėdynės, kurios gali ištepti jos šviesų paltą. Žiūriu į sėdynę, bet tokių baisių dėmių nerandu. Žiūriu į pensininkes ir nejučiom pradedu šypsotis. Žiūrim vienas į kitą su bename ir šypsomės. Jos suveltuose plaukuose balandžio plunksna — atrodo gan indėniškai. Daugiau žiūrėti neturiu drąsos. Likusią kelionės dalį praleidžiu žvalgydamasis pro langą ir į grindis.

Į mišias spėju dar palyginti laiku. Įsiveržiu į šoną arčiau šlovintojų ir netyčiom netgi randu vietos prisėsti.

Džiaugiuosi, kad nespėjau giedoti. Klausytis šį sekmadienį — vienas malonumas. O jau psalmė — atperka viską. „Laimingas tas, kuris bijo, Viešpaties savo Dievo“. Gaila tik, kad tikintieji aplink, menkokai atsiliepia į giesmes ir psalmę… bet čia juk ne trečiadienio mišios.

Keliauju namo. Pakeliui troleibuse irgi šioks toks šurmulys. Draugiško veido močiutė visiems nemokamai siūlo Evangeliją pagal Morkų. Daugelis keleivių bijo imti. Močiutė sako buvusi Sibire: „su Dievu ir kalėjime laisvė, o be Dievo ir laisvėje kalėjimas“. Siūlo imti evangeliją — be Dievo vistiek kalėjimas laukia. Taip smagu jai pasakyti „garbė Jėzui Kristui“, kai ji eina pro šalį ir išgirsti nuoširdų atsakymą… Pakeliui močiutę užginčija moteriškė prie durų. Dėl to kalėjimo kuris laukia be Dievo. Bet jos abi išlipa, tai nežinau kuo baigiasi ši diskusija.

Grįžęs neberandu mašinos, kuri buvo užtvėrusi man kelią. Tikiuosi, kad užrašus ant jos šono nuplovė lietus… Po tokios kelionės jau visai nebegaila, kad turėjau vėluoti. Juk nebūčiau viso to patyręs kas šiandien man nutiko keliaujant ten ir atgal…

…

Vistik gerai, kad Dievas saugo kvailius ir įsimylėjėlius (kur aš tai girdėjau?)… ypač kai jau sutemę ir pusę kelio namo važiuoji užmiršęs įsijungti šviesas…