Gražu:

Daina fone tikriausiai Highpoint Worship - Everything.

Atvirai ir gražiai parašyta apie tai kas vieną evangeliką žavi katalikuose: What Evangelicals Owe Catholics: An Appreciation. Komentarai ne tokie gražūs, bet ką jau padarysi .

Vasario 28 d. (trečiadienį) Bernardinų parapijos bendruomenė kviesis į svečius brolius ir seses krikščionis iš kitų krikščioniškų bažnyčių.

Vyks neformalus ekumeninis vakaras.

Apytiksliai ir neoficialiai apie tai kas vyks: trečiadieniais 18 val. pas mus vyksta jaunimo mišios, į kurias kviečiame užsukti prieš vakarą. Po mišių kartu su Pranciškoniškuoju jaunimu prasidėtų oficialesnė vakaro dalis. Svarbiausias renginio tikslas — susipažinti — asmeniškai ir neformaliai. Dar nesam labai tiksliai susidėlioję kas ten bus. Manau bus šlovinimo ir maldos bei arbatos su sausainiais. Apie 20 val. prie vakaro tikriausiai galės prisijungti ir (kolkas nepatvirtintas) parapijos klebonas br. Arūnas Peškaitis OFM, su kuriuo jau kalbėjau ir kuris minėjo apie Ekumeninį institutą, kurį steigia, kartu su kitomis bažnyčiomis. Tikiuosi galėtu apie tai mums visiems papasakoti plačiau.

Jei susidomėjote ir norėsite tikslesnės informacijos — mestelkite man žinutę į emilis.d@gmail.com. Taip pat manau, kad kai bus 100% oficiali informacija, ją išplatins Po vienu stogu svetainė.

Kviečiu ateiti visus, kurie susidomėjote, ypač jaunimą. Renginys neformalus, tai visai nebūtina organizuotis oficialią delegaciją iš savo bažnyčios. Priimsim ir be jos .

Tam, kad pats atsigaučiau ir jūs, mano skaitytojai, atsigautumėt nuo tos politikos, noriu aprašyti tai ką patyriau vakar.

Iki vietos X važiavau automobiliu.

Nuo gatvės pusės net nepasakytum, kad ten kažkas yra. Tiesiog įvažiavimas į kiemus. Šalia jo lentomis užkalta nebenaudojama parduotuvės vitrina, apšiurę garažai. Atsimenu, kad pirmus du kartus, kai lankiausi vietoje X buvau pasiklydęs ir pravažiavęs tą akligatvį.

Įeinu pro dureles į sodą, kurio grožio dėl tamsos ir metų laiko dabar neįmanoma deramai įvertinti. Prieinu dideles duris su kodine spyna. Jau tamsu, bet jos dar atrakintos. Įėjus viduje švarus prieškambaris su skelbimų lenta ir staliuku lankstinukams, aukoms ir t.t.. Droviai skaitau “prieš įeinant prašome gerai nusivalyti batus” ir bandau negirdimai tai atlikti. Nelabai sekasi, bet ką gi…

Pirmas netikėtumas — kambarėlio durys užrakintos. Iš pradžių kyla menkutė abejonė: o gal viskas baigėsi ir nebėra kur ateiti, gal žmonės nustojo rinktis ir išsiskirstė… bet paskiau pastebiu kitas, dideles duris. Tokias pat dideles kaip tos pro kurias prieš minutėlę įėjau. Labai tyliai einu prie jų ir bandau atsargiai jas praverti.

Pasirodo, kad mano atsargumui nėra jokio pagrindo — didelės durys veriasi taip tyliai, kad galėčiau jas atlapoti iš peties — ir vis tiek vargu ar kas girdėtųsi. Nežiūrint to atsargiai jas uždarau ir einu pirmyn… tol kol sulinksta keliai.

Aplink didelė ir tamsi patalpa. Visoje patalpoje šviečia tik keturios žvakės: dvi ant altoriaus, viena (raudona) už jo, viena šone (prakartėlėje). Pro langus palubėje, bokšte matosi nakties dangus ir žvaigždės jame. Iš už storų mūro sienų vos vos girdisi kaip kažkur netoliese esančioje patalpoje pakaitomis gieda vyrų ir moterų balsai. Be manęs patalpoje dar penki žmonės. Vienas sėdi, kiti keturi klūpo įvairiomis pozomis — kas tiesiai, kas liesdamas galva žemę.

Klūpau ir aš… pasitraukiu į kamputį, kad kitiems netrukdyčiau ir klūpau toliau. Žiūriu į altorių ir į tai kas ant jo… kuo labiau stebeilijuosi, tuo labiau man atrodo, kad šviečia visai ne žvakės…

Praeitam sekmadieniui manęs paprašė parašyti savo evangelijos skaitinio mastymėlį mūsų parapijos laikraštėliui. Skaitinys buvo: Lk 24, 35-48. Pateikiu čia to mastymėlio tekstą jei kam įdomu :

Žinot tą tokį senobišką dangaus įsivaizdavimą, kur šventųjų sielos amžinai garbina ir gieda giesmes Viešpačiui.

Šiandien ir dabar jis man neatrodo nei kvailas nei primityvus. Žinoma tai tik mano asmeninės mintys .

Jei kas netyčiom užsiimat bažnytiniu giedojimu, rekomenduoju Audronės Jurkėnaitės giesmę “Ateik“.

Gero advento!

Sveikinimai visiems tautiecims Lietuvoje nuo Bernardinu parapijos piligrimu Kiolne (ir Bonoje bei Diuseldorfe taip pat ).

Nelabai zinau kuo jus gyvenate sias dienas. Mes gyvename meile, taika ir draugyste, kurios persisunkes visas oras aplink. Ar reikia paaiskinimo zodziui “taika”, kai matai aplink save zmoniu ir veliavu jura visu spalvu ir krastu

Turiu pastebeti, kad tarp viso mulijono piligrimu lietuviai ir matosi, ir girdisi labai gerai. Italu zinoma neperspjausim, bet pagal savo nedidele dali atstovaujam tevyne kaip reikiant

Grizes idesiu daug nuotrauku. Kolkas neturiu galimybes to padaryti, bet tikrai bus i ka pasiziuret kai ta galimybe atsiras

Garbe Viespaciui!

Vėlgi kaiptais atsakau Linui į jo postą “Tai buvo Petras Romoje ar ne?“.

Prisipažįstu, kad nesu šios srities specialistas… matau kad išvadas daraisi pats ir remiesi pora šaltinių… visgi… paprasta google paieška “peter in rome” duoda įdomių rezultatų, tarp kurių man į akis krenta straipsnis analogišku pavadinimu anglų kalba: “Was Peter in Rome?“. Šiame straipsnyje galima rasti daug daugiau istorinių šaltinių nei pats suminėjai…

O štai ką mums gali pasiūlyti Wikipedia šiuo klausimu:

<…>

After the author of Acts turns his attention away from Peter and to the activities of Paul, we lose sight of Peter’s movements. It is clear that he lived in Antioch for a while, for not only did Paul confront him there (Galatians 2:11f), but tradition makes him the first bishop of that city, and thus the first Patriarch of Antioch. Some scholars interpret Paul’s mention of Peter in 1 Corinthians 1:12 as evidence that Peter had visited Corinth. A far more insistent tradition, at least as early as the first century, is that he came to Rome, where he was martyred.
<…>
and Clement of Rome in his Letter to the Corinthians placed his death in the time of Nero.

<…>

St. Peter’s Basilica is built at the site of Peter’s alleged crucifixion, and beneath the main altar there is an altar dedicated to St. Peter. Recent excavations have discovered a burial chamber even deeper beneath this altar where one skeleton, which was missing its feet, was interred with special honor. Some archeologists propose that these are the actual remains of Saint Peter, supposing that after dying by crucifixion (upside-down according to tradition), his feet were cut off to remove him from the cross. They also cite, among other things, the age of the deceased (60-70, which would be consistent with Peter’s age), and the fact that a piece of plaster which had come off the marble-lined repository in which the bones were supposedly buried bore the Greek inscription PETROS ENI - “Peter is within”.

<…>

Čia atsakymas Linui į jo įrašą
"Imperija gyva iki šiol"
(http://linasciapas.blogspot.com/2005/05/imperija-gyva-iki-iol.html)

Žmonės žmonės… yra sakoma, kad ne žodžiais, o darbais Tėvynę mylim.

Lygiai taip pat ir su tikėjimu mano nuomone.

1. Romos katalikų bažnycia yra ta bažnycia, kuri atnešė Evangeliją į Lietuvą.
2. Negalime nepripazinti popiežiaus Jono Pauliaus II veikimo ir darbu. Tame tarpe ir padėjusių mums atgauti savo laisvę nuo sovietinės imperijos… tuo pačiu ir tikėjimo laisvę.
3. Nežinau kaip buvo ankstesniais laikais, nes tada negyvenau. Tiek kiek gyvenu dabarm matau kaip veikia katalikų bažnyčia — visko joje yra… Yra tokių iškilių asmenybių kaip buvo Jonas Paulius II, yra labai draugiškai veikiančių parapijų (tokių kaip Bernardinų bažnyčios Vilniuje), yra ir tokių bažnyčių, kur kunigas per mišias “kalbasi” tik su choru, yra ir tokių kunigų, kurie sugeba tik įlįsti į mūsų bulvarinių laikraščių pirmuosius puslapius…
4. Visos krikščionybės atšakos užeina ir nunyksta. Tuo tarpu Romos katalikų bažnyčia laikosi jau beveik du tūkstančius metų… Manau, kad nėra jokios kitos organizacijos pasaulyje kuri laikytųsi taip ilgai. Gal tai kąnors reiškia, o gal ir ne. Nesu tikras.

Matau dabar mūsų bažnyčią (kuri susideda iš tikinčiųjų, o ne iš pastatų ir klebonų) jauną, gyvą ir tvirtą. Tikiu pats ir noriu, kad geroji naujiena sklistų po visą pasaulį. Ir nematau kaip prie to galėčiau geriau prisidėti negu dalyvaudamas toje pačioje Romos katalikų bažnyčioje: kartu melsdamasis mišiose, semdamasis išminties iš šios bažnyčios protingų žmonių raštų, prisidėdamas prie jos vykdomos veiklos.

Linai, nesu tikras dėl tų visų imperijų ir to ką tu rašai. Žinau tik kad mano patirtis prieštarauja tam, ką tu sakai — kad mano bažnyčia yra pagoniška imperija. Tiek ir tenorėjau: pasidalinti savo patirtimi ir supratimu.