Anksčiau rašiau kaip mane studentės tyrinėja moksliniams darbams. Pasirodė, kad tyrimo ataskaitas dar ir skelbia viešai peržiūrai… savo bloguose ir interneto dienraščiuose.

Baisu.

Kviečiu prisijungti prie akcijos:

Gegužės 8 d., 11.45 val. visus laisvus ir sąmoningus piliečius raginame susiburti į Baltijos valstybių solidarumo akciją. „Mes kartu! Laisvi ir nepriklausomi!“.

Ši akcija yra skirta paremti Estiją ir priminti Europos Sąjungos senbuvėms bei pasauliui, kad Europos tyla svarbiausiomis akimirkomis Baltijos valstybėms baigdavosi tragedija.

Prie rengiamo įvykio kviečiami prisidėti visi pilietiški, neabejingi įvykiams Estijoje žmonės, organizacijos, politikai ir žiniasklaida. Visi, norintys prisijungti, rašykite adresu lt.lv.est@gmail.com

Gegužės 8 d. 11.45 val. akcija prasidės Vilniuje, Katedros aikštėje.

12.05 val., jei pavyks susiorganizuoti ne tik lietuviams, bet ir latviams ir estams, vienu metu Vilniuje (Katedros aikštėje), Rygoje, Taline ir pasieniuose, išreikšdami Baltijos tautų vienybę ir stiprumą, piliečiai susikibs rankomis. Prisimindami Baltijos kelią lietuviai, latviai ir estai pareikš, kad didžiausių išbandymų metu Baltijos tautos stovės kartu.

Skaityti toliau »

Akcija organizuojama Vilniuje, Rygoje ir Taline. Aš būsiu Vilniuje, bet žinau koks Kaunas yra pilietiškai aktyvus, todėl kviečiu prie akcijos prisijungti ir kauniečius.

Siūlau Kaune rinktis tuo pačiu metu (Gegužės 8 d., antradienį 11:45) prie Romo Kalantos paminklo (Laisvės al. tarp Muzikinio teatro ir Savivaldybės).

Tik nemanykit, kad čia Vilnius Kaunui diktuoja . Treti metai gyvenu Vilniuje, bet vis dar kaunietis.

Padrika dienotvarkė:

Šeštadienis

Jau pranešiau organizatoriams, kad nedalyvausiu Blogerių apskrituosiuose staluose. Tikiuosi žmogus, kurį pasiūliau vietoj savęs (kiek supratau organizatoriai dar derasi su juo) tikrai bus įdomesnis ir turės daugiau ką pasakyti.

Aš tuo tarpu važiuosiu ilsėtis prie jūros su šeima (labai labai reikia) ir grįžęs atidžiai skaitysiu visų atsiliepimus apie renginį.

Rytoj (trečiadienis)

Konrad Adenauer Stiftung + politika.lt

G e r b i a m i e j i ,

Maloniai kviečiame Jus į „Politika.lt“ diskusijų klubo susitikimą!

Susitikimo tema: Balsavimas internetu: demokratijos stiprinimas ar grėsmė?

Kada: balandžio 25 d. (trečiadienį) 19 val.

Kur: baras „Prie Universiteto“ (Bibliotekos salė), Dominikonų g. 9, Vilnius

Svečiai:
VU Teisės fakulteto Tarptautinės ir ES teisės katedros vedėjas doc. dr. Dainius ŽALIMAS
LR Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas VAIGAUSKAS
Mykolo Romerio universiteto Valstybinio valdymo fakulteto Socialinės informatikos katedros doktorantė Austė KRAUJELYTĖ
Kompiuterinių programų kūrėjas Emilis DAMBAUSKAS

Lauksime Jūsų!

Demokratinės politikos institutas

Poryt (ketvirtadienis)

Balandžio 26 d. 19:00 Vilniaus laisvųjų krikščionių bažnyčios jaunimas kviečia visus krikščionis, norinčius susipažinti ir pabendrauti, pas save į ekumeninį vakarą.

Programoje: susipažinimas, diskusijos, pastoriaus pasakojimas apie Vilniaus laisvųjų krikščionių bažnyčią, bendravimas prie arbatos puodelio.

Veiksmas: Oginskio g. 22. (Antakalnis).

Paimta iš: po vienu stogu

Šiandien (antradienis)

Pravariau automobilį per techninę apžiūrą (ar kaip čia taisyklingiau pasakius). Labai maloniai aptarnavo Kaišiadorių techninių apžiūrų centro darbuotojas. Kai tikrino ant stendo sakė: “visai nebloga mašina” (nežiūrint to, kad ji 1990 m. ir lenda rūdys). Manau nieko keista, juk čia Toyota — nesunaikinamų mašinų genties žvėris . Ačiū Rimantui už nuorodas.

“Atgimimas” vėl pokštelėjo straipsnį apie elektroninį balsavimą (ir vėl iš to pačio pažįstamo nuorodą gavau — ačiū, Mantvi! ). Šį kart straipsnis apie tai, kad internetinio balsavimo kritikai pranašauja apokalipsę atseit visai be reikalo. Šiuo klausimu plačiau pakalbinti pora asmenų: “Microlink” rinkodaros vadovas Robertas Žudys ir “Alna software” direktorius Artūras Gruodis.

Straipsnio pradžioje labai neapdairiai prie “sėkmingų” šalių paminėtos Olandija ir JAV. Šitie dalykai bado akis vien todėl, kad juos jau minėjau savo analizėje, kurią taip visi cituoja. Atidžiai perkračius kitas šalis irgi rastume panašių, tik gal ne taip garsiai skambėjusių nelaimių.

Visų oponentų suminėtų argumentų dar nespėjau atidžiai išsinagrinėti (vėlus vakaras juk ).

Visgi man labai įdomus tų dviejų kalbintų dėdžių parinkimas — verslo žmonės, iš firmų aiškiai suinteresuotų valstybiniais užsakymais. Interesų konfliktas gi kaip minimum, jei ne dar ir tai, kad rinkodarininkas lenda ne į savo daržą. Ko jam ten prireikė? Ar ne keista?

Pažįstamas atsiuntė nuorodą į portalo “Atgimimas” straipsnį “Balsavimo internetu klystkeliai“.

Vienas pilnesnių straipsnių lyginant su tuo, kas pasirodydavo anksčiau. Išvardinta labai daug už ir prieš argumentų. Pakalbinta daug įvairių veikėjų. Yra prie ko prisikabinti, bet manau vis tiek žingsnis į gerą pusę.

Nusiunčiau mamai paskaityt tai paskiau taip pasišnekėjom:

Mama: Hmm, nepatinka man epitetai, pvz. aršus…
<...>
Emilis: “etatinis protestuotojas”, “aršus kritikas”, “religinis fanatikas”… ai…
Mama: ir ką aš išauginau

Taigi, mamos, žiūrėkit ką auginat!

Šiandien mano žmona gavo jai adresuotą aiškiai agituojantį laišką nuo Liberalų demokratų partijos, pasirašytą “Prezidentas Rolandas Paksas”. Žinoma manęs tai nenudžiugino , paburbėjau dėl tokios agitacijos. Ir tik vėliau pastebėjau: laiškas adresuotas žmonai jos naujaja pavarde (Dambauskienė), kurią ji apsiforminusi tik praeitų metų rugsėjo mėn. Šia pavarde ji kolkas registruota tik civilinės metrikacijos biure, pasų poskyryje ir Vilniaus universitete, kuriame studijuoja. Daugelyje kitų įstaigų atnaujinti savo duomenų ji dar nespėjo.

Štai ir pasakykit man: kaip paksininkai galėjo gauti jos asmens duomenis? Sena pavarde suprasčiau — ten ir iki vaikų darželio gali prisikasti… Man kyla įtarimas, kad kažkurioje institucijoje šiuo metu darbuojasi žmonės pardavinėjantys (?) asmens duomenis partijoms. Dėl to kaip šie duomenys naudojami (rinkiminei agitacijai — lyg ir tiesioginės rinkodaros būdu) man atrodo, kad tai gali būti neteisėta veikla. Bent jau panašiai randu Valstybinės duomenų inspekcijos puslapyje Svarbu žinoti kiekvienam.

Ačiū Edvinui iš litua.com, šiandien atradau tokias nuorodas:

Darbo partija: Rytoj jaunimas su VRK vadovu diskutuos dėl elektroninio balsavimo

Jaunimo organizacija Darbas: Z. Vaigausko teigimu elektroninis balsavimas kainuotų apie 2 mln. litų

Darbo partijos frakcijos informacijos centro spaudos pranešimas Eltoje: Konferencijoje - apie elektroninį balsavimą

Citata:

Ypatingo dėmesio konferencijoje sulaukė e-balsavimo saugumo klausimais pranešimą skaitęs VRK narys Jonas Udris. Pristatydamas galimą elektroninio balsavimo modelį konferencijos dalyviams, jis pabrėžė, kad internetinio balsavimo saugumas yra visų svarbiausia.

„Kol nebus įsitikinta sistemos efektyvumu ir saugumu Vyriausioji rinkimų komisija nediegs internetinio balsavimo realiuose rinkimuose“, – teigė J. Udris.

Pastebėsiu, kad iš Google paieškos rezultatų galiu spręsti jog J. Udris yra Darbo partijos deleguotas į VRK ir yra greičiausiai teisininkas (o ne IT specialistas).

Dar žr. labai šviežią J. Udrio prezentaciją apie internetinį balsavimą Europos Tarybos projekto “Geras valdymas informacinėje visuomenėje” viename iš susirinkimų: The Lithuanian Concept of Voting Via Internet For Elections and Referenda. Įdomu šioje prezentacijoje yra tai, kad iš rimtų i-balsavimo trūkumų (13 skaidrė) paminėtos tik problemos įtraukiant bankus. Visiškai nepaminėta to, kad rinkėjai lengviau gali būti verčiami balsuoti ar paperkami. Taip pat nepaminėta to, kad dauguma piliečių praranda galimybę stebėti rinkimus.

Džiugu, kad yra ir be manęs, kas susidomėjo internetiniu balsavimu Lietuvoje, senokai domisi šia tema pasaulyje ir išsakė savo nuomonę:

iDemokratija: Balsavimo internetu ne-argumentai (Žygimantas Medelis).

Tikiuosi rasti ir daugiau .

Šiandien vėl kalbėjau radijuje. Šį kartą LR “Klasikos” laidoje Stebėtojas: “ar tikrai internetinis balsavimas kelia grėsmę demokratijai?”

Nuorodą į laidos įrašą internete įkelsiu vėliau (tikriausiai rytoj, kai pasirodys www.lrt.lt svetainėje).

Laidos įrašą dar galėsite išgirsti: per LR – gruodžio 20 d. 00.05 val. ir „Klasikos“ programoje – gruodžio 24 d. 15.03 val..

Nežinau kokia jums pasirodys ši laida — pačioje studijoje retkarčiais atmosfera buvo labai įtempta (ypač kai pasikarščiavau dėl Seimo nario V. Grubliausko replikų). Po laidos dar nemažai padiskutavome, bet išsiskyrėme nepiktai — ir vieni, ir kiti turime savo supratimą ir nuomones. Seimo narys gan gerai supranta, kad nėra specialistas technologijų klausimais, bet kodėl truputį labiau klauso vienos pusės — nežinau. Gal jam veikia tas argumentas, kurį jis girdėjo iš savo kolegų seime, kad internetiniai rinkėjai nebus “jų” rinkėjai. Gal taip pat nesitikėjo tokio pasipriešinimo projektui, kurį seniai rengia ir dabar jam sunku iškart priimti nuomonę žmonių, kurie jam smarkiai oponuoja.

Laidoje dalyvavusį Šarūną Bagdoną (taip pat www.arka.lt)pažįstu jau seniau. Malonu, kad jis kažkiek supranta technologinę pusę ir priimu jo pastabas dėl to, kad diskusija vyksta gan “karštai” (pvz. bernardinai.lt antraštė “Emilis Dambauskas: Balsavimas internetu – pavojinga kvailystė), bet taip pat turiu pastebėti, kad man visų pirma yra svarbiausia klausimo esmė (tos klaidos ir trūkumai, kurie yra internetiniame balsavime ir VRK+Seimo koncepcijoje), o pristatymo būdai — mažiau svarbu. Esu tiesmukas… tai ir privalumas ir neretai problema.

Taip pat, man yra svarbu iškelti internetinio balsavimo klausimą, kad pagaliau atsirastų vieša diskusija, o ne vien vienašališkas pozicijos “stūmimas” iš entuziastų ir valdžios vyrų. Tą ir stengiuosi daryti savo asmeniniais ribotais ištekliais. Todėl ir tenka šaukti iš visos gerklės ir radikaliai — kad išgirstų ir nebegalėtų apsimesti, kad nieko nebuvo ir viskas čia labai gerai. Labai rimtai noriu atkreipti dėmesį į tai, kad nors šaukiu garsiai ir radikaliai, bet labai stengiuosi, kad sakyčiau tik tiesą ir labai rimtai priimu pagrįstus argumentus iš žmonių, kurie ne visai man pritaria (pvz. Aido Kasparo).

Tai vat privaidinau šiandien radijuje. Ačiū visiems, kurie mane palaikote.

P.S. Pagal tai ką matau dabar, be manęs ir Manto Adomėno iš DPI jau reikia ir naujų žmonių, kurie tartų savo žodį šiuo klausimu. Bandysiu ieškoti.

Ištrauka iš laiško, kurį paliko programuotojai, bandę sukurti atviro kodo balsavimo internetu programinę įrangą GNU.FREE (vertimas mano):

Jūs galite norėti panaudoti mūsų programą profsąjungos, asociacijos ar studentų atstovybės balsavimuose. Jūs esate laisvi tai pasirinkti.

Visgi mes labai smarkiai pasisakome prieš programinės įrangos naudojimą balsavimo procedūrose, nes yra labai didelės problemos, susijusios su patikrinimu, autentifikacija ir balsų pertikrinimu, kas turi didelę įtaką pasitikėjimui rinkimams, jų teisėtumui bei anonimiškumo užtikrinimui.

Prašome, nepriimkite pataikaujančių įtikinėjimų iš technologų, kurie turi paslėptų interesų, ypač iš tų kurie spinduliuoja pasitenkinimą savo kūriniais. Programinė įranga yra labai sudėtingas dalykas ir niekas iš tikro nesupranta kaip didelė programa sąveikauja pati su savimi ar su kitomis programomis. Rašiklis ir popierius veikia, jų sukurtas rezultatas yra patikrinamas ir jie lengvai suprantami rinkėjams.

Labai labai labai prašome, sukoncentruokite savo energiją ne rinkimų proceso technologizavime, o kur nors kitur. Yra tiek daug sričių, kur technologija iš tikro gali padėti. Rinkimai nėra viena iš jų…

Tuos kas susidomėjote, kviečiu aplankyti GNU.FREE projekto svetainę, kur yra originalus angliškas tekstas. Tiems, kas sunkiai skaitote angliškai, pateikiu savo labai prastą bandymą išversti šį tekstą:

2002 metų Spalio 25 dieną “FREE e-demokratijos projektas”, kuris palaikė ir organizavo GNU.FREE^* programinės įrangos kūrimą formaliai nutraukė tolesnį šios programinės įrangos vystymą ir palaikymą.

Kodėl sustota?

Štai ką apie tai sako projekto įkūrėjas ir koordinatorius Jason Kitcat:

Iš mano paskutiniųjų trejų metų patirties vystant GNU.FREE man tapo aišku, kad yra nepaprastai sunku (jei išvis įmanoma) sukurti pakankamai saugią, patikimą ir anonimiškumą užtikrinančią balsavimo internetu sistemą. Bruce Schneier žodžiais tariant: “saugi balsavimo internetu sistema yra teoriškai įmanoma, bet tai būtų pirma saugi tinkle veikianti programa kompiuterių istorijoje.”

Aš praleidau labai daug savo riboto laiko ir energijos besistengdamas įtikinti žmones (ir ypač Jungtinės Karalystės vyriausybę), kad Laisva programine įranga parenta sistema yra vienintelis realus būdas, kuriuo būtų galima sukurti patikimą balsavimo sistemą. Bet jie yra kultūriškai užsidarę savo atskirame pasaulyje ir visuomet turi turėti reikalų su verslo įmonėmis, nepriklausomai nuo to, kiek jų sistemos yra iš tikro saugios. Vyriausybės netgi neturi pakankamai įgūdžių įvertinti žmonių, su kuriais jos bendradarbiauja, patikimumą, ką jau kalbėti apie technologijas, kurias tie žmonės parduoda.

Nežiūrint į tai, kuo daugiau aš programavau, tyrinėjau naujas kryptis, diskutavau ir skaičiau, tuo labiau pradėjau suprasti, kad daug geriau negu skatinti elektroninio balsavimo sistemų tam tikrą naudojimo būdą (net jei skatinčiau tik laisvos programinės įrangos naudojimą) — daug daugiau nuveikčiau jei susikoncentruočiau į pavojus, kuriuos visos panašios technologijos sudaro tokiems procesams kaip balsavimas. JAV turi stiprų balsą šiuo klausimu — Rebecca Mercuri. Jungtinė Karalystė neturi balso šiuose klausimuose ir tikrai visam pasauliui reikia daugiau išsilavinusių (jei taip galiu sakyti) balsų, kurie kalbėtų apie technologijos panaudojimą demokratijos procesuose.

Taigi aš sustabdžiau GNU.FREE tolesnį vystymą. Pats projektas lieka internete. Aš ir toliau palaikau laisvos programinės įrangos e-vyriausybėje idėją. Jei kokios nors organizacijos norės pasinaudoti šiuo projektu, aš su malonumu pagelbėsiu savo patarimais. Tuo tarpu mano dėmesys šiuo metu sukoncentruotas kitur, nes kaip sako ponas Schneier: “sukurti saugią balsavimo internetu sistemą yra labai sunkus uždavinys, sunkesnis už visus kitus kompiuterinio saugumo uždavinius, kuriuos mes bandėme išspręsti ir mums nepavyko. Aš tikiu, kad grėsmė demokratijai yra per didelė, kad bandytume jį spręsti.” Ir šis ponas kriptografija užsikanda pusryčius!

Jei jūs norėtumėte aptarti šiuos klausimus arba norėtumėte, kad sudalyvaučiau seminare, arpaskaityčiau paskaitą, tuomet prašau susisiekti: jeep@free-project.org. Greitu metu žadu paskelbti porą straipsnių šia tema.

Mano sentimentai šia tema buvo išplėsti keliuose LinuxUser žurnalo straipsniuose, tarp jų ir šiuose: “Furthur down the road… why voting shouldn’t be electronic“.

Kai Richard Stallman išgirdo apie projekto sprendimą, jis mums parašė: “Aš palaikau jūsų sprendimą sustoti ir manau, kad jūsų patirtis šiame projekte bus jums kaip stiprus pagrindas jūsų darbuose oponuojant rizikingam internetiniam balsavimui.”

Kas dabar?

Programinė įranga ir jos išeities tekstai lieka prieinami visiems. Jų autorinės teisės priklauso Free Software Foundation. Projekto failus galite parsisiųsti iš nurodytų nuorodų. Bet kas gali perimti ir toliau plėtoti projektą jei tik laikysis GNU General Public License licenzijos.

Jūs galite norėti panaudoti programą profsąjungos, asociacijos ar studentų atstovybės balsavimuose. Jūs esate laisvi tai pasirinkti. Visgi mes labai smarkiai pasisakome prieš programinės įrangos naudojimą balsavimo procedūrose, nes yra labai didelės problemos, susijusios su patikrinimu, autentifikacija ir balsų pertikrinimu, kas turi didelę įtaką pasitikėjimui rinkimams, jų teisėtumui bei anonimiškumo užtikrinimui. Prašome, nepriimkite pataikaujančių įtikinėjimų iš technologų, kurie turi paslėptų interesų, ypač iš tų kurie spinduliuoja pasitenkinimą savo kūriniais. Programinė įranga yra labai sudėtingas dalykas ir niekas iš tikro nesupranta kaip didelė programa sąveikauja pati su savimi ar su kitomis programomis. Rašiklis ir popierius veikia, jų sukurtas rezultatas yra patikrinamas ir jie lengvai suprantami rinkėjams. Labai labai labai prašome, sukoncentruokite savo energiją ne rinkimų proceso technologizavime, o kur nors kitur. Yra tiek daug vietų, kur technologija iš tikro gali padėti. Rinkimai nėra viena iš tų vietų.

Mes palikome nuorodas ir informaciją žemiau visiems, kurie norėtų pasinaudoti mūsų programa — mes nenorime jos sabotuoti. Jei susidomėjote naujausiais atradimais, straipsniais ir mūsų pasirodymais, kviečiame aplankyti free-project.org svetainę.

^* FREE: Free Referenda & Elections Electronically