Kas įvyko vakar? Subjektyvūs pastebėjimai apie politines kovas ir slaptą balsavimą

1. Piketas

Labiausiai už “Internetiniam balsavimui – NE” organizuoto piketo sėkmę turime būti dėkingi Andriui Kasparavičiui, kuris jį inicijavo bei prisidėjo organizuojant, bendraminčiams iš Facebook, kurių dalis atėjo, o dar daugiau palaikė moraliai, bei… liberaliam jaunimui.

Iš tiesų prieš pat piketą išgirdęs, kad liberalus jaunimas nori sutrukdyti mums laisvai ir nevaržomai išsakyti savo nuomonę sunerimau. Parbėgęs į piketą (dauginau skrajutes) pamačiau, kad organizuotai atėję liberalai atvirai konkuruoja su mūsų piketu.

Tai pagautas nuotaikos ėmiausi skandavimo ir garsaus ginčijimosi megafonas prieš megafoną (mūsų buvo didesnis ;-) ). Toliau aršiai besiginčijant paaiškėjo, kad tas jaunimėlis nelabai suvokia visų šios problemos aspektų ir neturi rimtesnių argumentų už “aš noriu balsuoti ant sofos” bei “75% piliečių yra už”.

Pripažinsiu, demagogijos buvo iš abiejų pusių. Tačiau girdint, kaip priešininkai teigia, kad mes būktai bijome technologijų, kai pusę mūsų piketo sudarė patyrę programuotojai ir kiti IT specialistai (o tarp liberalų – nei vieno), vis aiškesnis darėsi skirtingas argumentacijos lygmuo. O kur dar konstitucinės bėdos į kurias jie irgi neturėjo ką rimtesnio atsakyti apart populiarių, bet nepagrįstų klišių.

Šiaip iš esmės neturiu daug ko prieš liberalų jaunimą (apart to, kad mano vertybės kitos), esu su jais netgi vienoje barikadų pusėje kovojęs, bet vakar jie padarė rimtą klaidą ir aš tuo džiaugiuosi.

Savo baime leisti neformalams iš interneto nevaržomai išsireikšti, jie visiems parodė, kad tie neformalai yra svarbūs . Be jų pagalbos gal būtume pastovėję, padalinę skrajutes, o žurnalistai nusivylę mūsų negausumu būtų nutylėję apie protestą. Tuo tarpu, liberalaus jaunimo dėka, paaiškėjo klausimo aktualumas, skirtingas pusių argumentacijos lygis bei buvo ryškių vaizdų, kuriuos žiniasklaida taip mėgsta.

2. Balsavimas Seime

Formaliai Seimas pritarė internetinio balsavimo projektų pateikimui ir tolesniam svarstymui Seimo komitetuose. Iki šie projektai taptų įstatymais dar bus du balsavimai Seime.

Kodėl Seimas šį kartą jiems pritarė?

Iš dviejų, skirtingoms politinėms jėgoms priklausančių, politikų girdėjau, kad Tėvynės Sąjungos frakcija nusileido įvairiems liberalams šiuo klausimu, mainais į pagalbą tvirtinant svarbius energetikos projektus artimiausiomis dienomis. Todėl svarstomi projektai ir gavo pakankamai balsų “už”.

Taigi, klausimo baigtis tikriausiai daugumai Seimo narių buvo žinoma iš anksto. Visgi vyko nemaža diskusija prieš balsavimą.

Tačiau tikroji politinė kova užvirė svarstant, kuris Seimo komitetas bus pagrindiniu, svarstant projektus toliau Seime. Tai aiškiai matėsi iš staiga įkaitusios atmosferos, diskutuojant šiuo beveik procedūriniu klausimu.

Galiausiai Seimo nariai patvirtino Valstybės ir savivaldybių reikalų komitetą pagrindiniu. Informacinės visuomenės plėtros komitetas (kuriam vadovauja vieno iš projektų iniciatorius, o kito projekto iniciatorius dalyvauja) atkrito iš karto. Antru balsavimu buvo atmestas ir siūlymas dėl atitikimo Konstitucijai klausimų pagrinde svarstyti jį Teisės ir teisėtvarkos komitete, kuriame opozicija turi daugiau balsų.

Iš Seimo narių argumentacijos matėsi, kad jiems labai pravertė mūsų paruošas informacinis bukletas. Ne tik bukletas, bet ir protesto akcija atkreipė jų dėmesį į šiuos projektus.

3. Kaip veikia neslaptas balsavimas realiame gyvenime

Jau minėjau, kad Tėvynės sąjungos frakcijos nariai balsavo “už” dėl liberalų spaudimo. Dalis šios frakcijos narių išvis nedalyvavo balsavime, nes buvo nelinkę balsuoti prieš savo sąžinę. Kitų balsas dar visai nereiškia ką jie iš tiesų mano šiuo klausimu. Iš to ką girdėjau ir mačiau, drįsčiau liberaliųjų frakcijų spaudimą vadinti šantažu.

Dabar prisiminkime, kad Seimo nariai balsuoja atvirai.

Klausimas: kaip balsuotų Tėvynės Sąjungos nariai, jei vyktų slaptas balsavimas ir liberalai negalėtų sužinoti kaip jie balsavo?

Štai jums ir (dar viena) puiki iliustracija prie ko priveda balsavimo slaptumo nebuvimas – žmonės verčiami balsuoti prieš jų pačių sąžinę ir įsitikinimus.

Be abejo gerai ir būtina, kad Seimo nario rinkėjai žinotų kaip jis balsuoja daugeliu klausimu.

Tačiau praktiškai frakcijos ir įvairios grupelės Seime iš anksto tariasi ir mainosi “paslaugomis”: “mes palaikysime jūsų projektą, o jūs balsuokite už mūsų projektą”.

Toks reiškinys yra bėda mums visiems, nes išplitęs balsavimas pagal neviešus susitarimus, o ne už rinkėjų interesus ar savo įsitikinimus.

Kaip galėtume kovoti su šia bėda?

Nemanau, kad slaptas balsavimas Seime pasiteisintų ir būtų praktiškas. Manau, kad reikėtų keisti ne balsavimo sistemą, o pasiekti, kad piliečiai geriau matytų už ką balsuoja juos atstovaujantis Seimo narys. Taip pat reikėtų pagerinti abipusį, Seimo narių ir piliečių bendravimą.

Va čia galime panaudoti internetą ir pasiekti gerų rezultatų.

Gal kas norėtumėte to imtis?