Pastabos paraštėse (Emilis.info)

Red Army Go Home! (Šiek tiek istorijos)

2023-08-13T20:00:00+03:00

Krašto apsaugos ministerija priminė, kad 1992 m. dalyvavau eisenoje Vilniuje dėl Rusijos armijos išvedimo iš Lietuvos. Šioje Pauliaus Lileikio nuotraukoje aš esu berniukas su akiniais kairėje:

Man tuo metu buvo 12-13 metų.

Manrods į eisenos priekį papuoliau gan atsitiktinai: su seneliais atėjome prie Katedros dalyvauti eisenoje ir kažkas paprašė, kad su kitais vaikais paneščiau plakatus eisenos priekyje.

Buvo šiek tiek nedrąsu. Ne todėl, kad 12-os metų pastatė prieš visą Raudonąją armiją, bet todėl, kad reikėjo eiti priekyje visų. Laimei, pabandžius, tai pasirodė ne taip ir baisu. Taip pat šalia manęs ėjo mano senelis (nuotraukos kairėje), todėl irgi galėjau jaustis drąsiau.

Nepamenu, ką galvojau. Turbūt labiausiai stengiausi išlaikyti gražią ir lygią eilę su kitais vaikais priekyje. Iš kitos pusės, po 3-4 metų dalyvavimo Sąjūdžio mitinguose, turėjo kirbėti nuojauta, kad jei mitingais išsikovojome nepriklausomybę ir SSRS žlugimą, tai turbūt ir šia eisena ko nors pasieksime.

1993 m. rugpjūčio 31 d. - diena, kai paskutinis Rusijos kareivis paliko Lietuvą. Ši diena ir naujiena man paliko ryškų įspūdį:

Atsimenu vaizdus iš Panoramos reportažo su išvažiuojančiais traukiniais.
Jaučiau palengvėjimą (pagaliau baigėsi!).
Jaučiau nuostabą (Wow! Tai tikrai įvyko.).
Jaučiau pačią laisvę (Mes dabar visiškai laisvi ir galime gyventi kaip patys nuspręsime).

Tai tokie prisiminimai ir įspūdžiai iš 1992-1993 m.. Dabar apie tai ką ši nuotrauka man reiškia šiandien.

Pirmiausia prisiminiau kitą eiseną Vilniaus Gedimino prospektu, kurią irgi teko vesti (jau kaip organizatoriui).

“Paksui NE”

2003 m. lapkričio 22 d., su grupe bendraminčių Internete, suorganizavome mitingą prie prezidentūros, kuriame reikalavome tuometinio LR prezidento R. Pakso atsistatydinimo. Be kitų organizacinių dalykų, buvau vienas iš eisenos nuo Vinco Kudirkos aikštės iki Simono Daukanto (prezidentūros) aikštės (kur ir vyko mitingas) koordinatorių.

Tuomet jau turėjau ne tik plakatą, bet ir marškinėlius su šūkiais. Juos užrašė mano tėtis (turi gerą akį ir ranką).

Priminsiu, kad R. Pakso rinkiminė kampanija buvo didžiausia dalimi finansuota Rusijos karo pramonės verslininko J. Borisovo pinigais.

Taigi, sutampa: aš eisenos Gedimino pr. priekyje, prieš Rusijos kariuomenę Lietuvoje, palaikomas artimųjų.

Įdomu, kad stichinis Lietuvos jaunimo protestų judėjimas [neformaliai vadintas] “Paksui NE”, kuris organizavosi ir koordinavosi išskirtinai Internete (tiksliau - IRC), buvo pirmas [mano žinomas] tokio pobūdžio masinis judėjimas. Ukrainos Maidanas (žymiai didesniu mastu ir kokybe) kilo po metų, “Arabų pavasaris” - po 7 metų.

Mano senelis

Kai užgimė Lietuvos persitvarkymo Sąjūdis ir prasidėjo mitingai, mes galvojome, kad mano senelis prijaučia komunistams. Todėl, kad gesindavo mano tėvų užsidegimą dalyvauti Sąjūdžio veikloje ir akcijose.

Tiesa pasirodė sudėtingesnė.

Mano senelis pats buvo nukentėjęs nuo Sovietinio režimo (kad ir santykinai nesmarkiai): atsisakė stoti į komunistų partiją ir todėl, nepaisant profesinių sugebėjimų, buvo pažemintas pareigose bei visą likusį gyvenimą buvo priverstas dirbti paprastu darbininku. Savo akimis matęs Lietuvos nepriklausomybės praradimą ir po jo sekusias stalinines represijas jis bijojo tokio paties ar baisesnio likimo savo vaikams bei anūkams.

Tai, jog mano senelis eina tokios eisenos priekyje, man primena kokį vidinį kelią jis turėjo nueiti, kad išsilaisvintų iš savo baimių.

Taigi: tikrai laisvės diena.

Sąjūdžio vaikai

Eisenos nuotraukoje matau ir dar porą pažįstamų veidų. Užuomina: vienas iš jų neša trispalvę, dabar Seimo narys. Vyresni už mane, bet iš dabartinio 40-mečio perspektyvos – neesmingai.

Per savo jaunystės politines ir pilietines veiklas pastebėjau, kad visose tokiose akcijose, kur klausimas būna apie Lietuvos laisvės ir demokratijos likimą, neretai sutiksi tų pačių, jau anksčiau matytų žmonių.

Kai kurie tapo politikais, kai kurie aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, kai kurie dirba savo darbus ir augina vaikus, bet daugumai būna džiugu ir malonu vėl netikėtai susitikti.

Dažnai (kaip mano pilietinės veiklos atvejais), tai padeda greičiau sukurti pasitikėjimą ir sutelkti jėgas.

Esu įsitikinęs, kad dauguma žmonių iš šios nuotraukos dabar remia Ukrainos pastangas išvaryti Raudonąją armiją iš savo šalies.

Red army go home! Paremkime Ukrainą!

Keletas patarimų jungiantis prie Mastodon

2022-11-18T12:00:00+02:00

Keletas patarimų, jei kas žvalgotės iš Twitter pereiti į Mastodon (ar šiaip išbandyti Mastodon):

Svarbu pasirinkti įdomų serverį, bet vėliau labai lengva persikelti (su baldais) iš vieno į kitą. Todėl nesustokite prie to per ilgai.
~~lietuviško serverio nėra~~ Junkitės prie lietuviško Mastodon serverio river.group.lt arba susiraskite kitą pagal savo pomėgius.
Pirma vieta, kur galima rasti įdomių įrašų turėtų būti serverio “Local” sritis (todėl ir svarbu pasirinkti tinkamą serverį).
Antra vieta yra hashtag’ai, kuriuos galima follow’inti: paspauskite ant hashtag’o (arba įveskite jį paieškos laukelyje ir atsidarykite), dešinėj viršuj atsiras žmogeliukas su pliusiuku “follow hashtag”.
Mastodon nėra Twitteris. Yra du skirtingi veiksmai, kuriuos galima atlikti su patikusiu įrašu:
1. “Boost”: pasidalinti juo su savo sekėjais ir pradžiuginti įrašo autorių.
2. “Favourite”: pradžiuginti įrašo autorių (jis apie tai sužinos) ir išsisaugoti nuorodą ateičiai. Jūsų sekėjai apie tai nesužinos.
Naudokite hashtag’us – kitiems bus lengviau jus atrasti.
Parašykit vieną prisistatymo įrašą apie save su #introduction tag’u ir iš savo profilio parinkite jam “Pin on profile”.

Ką svarbu pastebėti nutekėjus CityBee ir Orakulas.lt duomenims

2021-02-21T15:00:00+02:00

Kaip ir daugelio kitų vairuotojų didmiesčiuose, mano asmeniniai duomenys buvo nukopijuoti iš neapsaugoto CityBee serverio. Šiuo metu jie parduodami kiekvienam norinčiam.

Įvykis įdomus, ryškus ir šiek tiek netikėtas. Kyla daug klausimų: kiek tai pavojinga, kas kaltas ir ką dabar daryti?

Siūlau atidėti šiuos einamuosius klausimus į šoną ir pasižiūrėti platesniu žvilgsniu. Gal tai padės išvengti ar bent palengvinti panašias bėdas ateityje.

Pradėkime nuo neginčijamo fakto: kai kurie mūsų asmeniniai duomenys yra parduodami: vardas, pavardė, asmens kodas, el. paštas, CityBee.lt slaptažodis, vairuotojo pažymėjimo numeris ir galiojimo data.

Pirma išvada: mūsų duomenys turi piniginę vertę.

Antra išvada: kažkas yra pasirengęs mokėti pinigus už tuos duomenis.

Dėl vertės galima daug ginčytis, net žinant kainą už kurią jie parduodami. Turbūt vertė ženkliai skiriasi tiek kiekvienam nukentėjusiajam, tiek kiekvienam perkančiajam.

Pradėkime nuo aiškesnio dalyko: kas ir dėl kokių tikslų yra pasirengęs mokėti pinigus už šiuos duomenis?

Iš to ką toliau pastebime, viena iš grupių, kuri šiuos duomenis nori įsigyti ir turbūt jau įsigijo yra nusikaltėliai. Kitaip sakant, žmonės, kurie bando užsidirbti pinigų, palikdami mums bėdas ir nuostolius.

Kokias bėdas ir nuostolius? Įvairius ir netikėtus: kolkas girdėjome apie “Spotify” paskyrų užgrobimus ir bandymus pasinaudoti atsiskaitymo kortele susieta su “PlayStation” paskyra.

Aš pats daug domiuosi ir [neprofesionaliai] eksperimentuoju su asmens duomenų apsauga bei privatumo užtikrinimo priemonėmis. Nebūčiau galėjęs atspėti, kad pirmiausiai išgirsime apie šių sistemų paskyras. Nepastebiu, kad žiniasklaidos kalbinti įvairūs ekspertai irgi kažką būtų tiksliau išpranašavę. Geriausiu atveju skaitome tokias frazes: “kaip galėtų būti panaudoti pavogti duomenys – tik išradingumo klausimas”.

Daugiausiai ką galime pasakyti, yra tai, kad susijusios paskyros tikriausiai buvo užvaldytos panaudojant sutampančius slaptažodžius. Tai patvirtina ir primena seniai skelbiamą rekomendaciją, kad skirtingoms paskyroms reikia naudoti skirtingus, nesusijusius slaptažodžius. Taip pat yra šiek tiek nerimo ir dėl vairuotojų pažymėjimų numerių.

Situacija panaši kaip seniau būdavo su geresne automagnetola automobilyje: arba rasi išdaužtą automobilio stiklą, arba ne.

Dabar žvilgtelkime į su OlyBet ir Orakulas.lt vartotojais siejamus duomenis. Kiek radau įsilaužėlių forume paskelbtoje informacijoje (kol ji buvo prieinama), ten gal būt yra duomenys apie vartotojų piniginius laimėjimus, darbuotojų atlyginimus ir priklausomybę lošimams turinčius asmenis.

Su tokiais duomenimis, išradingumo reikia jau mažiau. Reikia priėjimo prie asmenų.

Čia ypač reikia atkreipti dėmesį, nes kartais išgirstame: “kam tas privatumas, aš neturiu ko slėpti”. Tarp mūsų yra asmenų, kurie turi ligas, polinkius ir priklausomybes ar panašias kitas bėdas, kurios gėdingos, kartais pavojingos, visuomenė dėl jų diskriminuoja, o patiems jiems sunku ką pakeisti. Tokiems asmenims, jų duomenų privatumas yra ypač svarbus.

Tai apibendrinus: nukentėjusieji tokiose istorijose gauna nerimo bei įvairių ir netikėtų bėdų bei nuostolių. Kiekvienam asmeniškai sunkesnių ar lengvesnių.

Dabar labai trumpai žvilgtelkime į kitus veikiančiuosius asmenis.

Apie duomenų vagis ir jų klientus mažai ką galime pasakyti, nebent tai, kad duomenų vagys išradingumo nestokoja, o jų klientai tikisi užsidirbti iš mūsų (nukentėjusiųjų), sukeldami mums bėdas ar nuostolius. Taip pat, matome, kad jie gan atvirai keičiasi informacija viešuose forumuose.

Apie įmones, kurios neapsaugo vartotojų duomenų, pastebiu, kad jos pakankamai dažnai dainuoja niekų daineles: “Niekas nieko niekam…” ir pan.. Nenutėkėjo, o jei nutekėjo tai seni. Viską padarėm, labai rūpinamės, rizikos nedidelės, kalti kiti, bet ne mes.

OlyBet pareiškimas išvis yra taip vadinamasis “Argumentas iš nežinojimo”:

„Mes, kaip įmonė, nuo įsigijimo neturėjome duomenų nutekinimo ar jų vagystės, todėl teigiame, kad mūsų klientų duomenys yra saugūs“, – sakė „Olympic Casino Group Baltija“ generalinis direktorius Tomas Palevičius.

Sąžiningai, OlyBet galėtų nebent teigti, jog neturi informacijos apie tai, kad į jų sistemas buvo įsilaužta. Galėtų pradėti kokį vidinį tyrimą. Tai labiau įtikintų.

Teigiu, kad gan ilgai (o gal ir visada) iš įmonių kaupiančių mūsų asmens duomenis, tokiose situacijose girdėsime niekų daineles. Neverta jomis per daug vadovautis, bet verta susimąstyti prieš pateikiant bet ką apie save bet kuriai įmonei, nes paskiau gali tekti nerimauti, o gal ir gailėtis.

Apie valstybės institucijas kolkas sunku ką prognozuoti. Galima būtų viltis iš “Grožio chirurgijos” atvejo, kad įtariamuosius suras, o nukentėjusieji sulauks kompensacijų, bet ar panašiai bus ir šiuo atveju — kolkas nežinia.

Sveikinu!

2018-02-17T08:00:00+02:00

Sveikinu visus su Lietuvos Respublikos šimtmečiu.

Švenčiau šią šventę su šeima Vilniuje. Mieste. Tai didžiausias mano matytas šventimas Lietuvoje.

Tikėjausi sutikti daug pažįstamų bei bendražygių ir pa(si)sveikinti asmeniškai. Sutikau mažai, nes tokiame kiekyje žmonių jie ištirpo. Todėl rašau ir sveikinu čia.

Manau, kad prof. V. Landsbergio trūkumas šioje šventėje padėjo geriau apčiuopti Lietuvos Respublikos ir šio mūsų šventimo esmę. Ne todėl, kad profesorius tam trukdytų ar būtų tinkamas tik praeitam šimtmečiui, ar būtų kuo prasikaltęs. Esu tikras, kad jei jam paskutinę dieną pritrūko sveikatos, tai tik todėl, kad taip daug jos jis atidavė Lietuvai. Nuoširdžiausiai linkiu pasveikti.

Manau ir matau, jog tas didžiausias žmonių kiekis kuo įspūdingiausiai mums priminė, kad Lietuvos Respublika yra demokratiniais pagrindais, nelieptų (kartais net ir nekviestų ar atkalbinėtų) laisvų žmonių bendras rūpestis, augintinis, kūrinys ir bendrija.

Mes atsistojome, buvome prispausti, vėl atsistojome ir atstovėjome bei atsilaikėme tą šimtmetį.

Dar kartą sveikinu!

Nosis aukštyn, šypsenas iki ausų, širdis drąsiai bei atlapai, galvas šviesiai, sąžinę tvirtai ir pirmyn. Darbo turim iki ausų, rūpesčių kartais iki kaklo ar net per akis. Bet ir turime vieni kitus. Daug daug turime. Siekime, palaikykime (ne vien laikais) siekiančius ar reikalingus pagelbos ir pasieksime.

Prekybos tinklų akcijų leidiniai 2012/2013 m.

2016-05-03T23:50:00+03:00

Šiandien netyčia prisiminiau, kad turiu informacijos, kuri gali padėti atsakyti į visą Lietuvą šiomis dienomis neraminantį esminį klausimą: kiek turėtų kainuoti kilogramas pomidorų?

Nuorodoje rasite 2012 m. lapkričio – 2013 m. rugsėjo prekybos tinklų akcijų leidinių nuotraukas. Daugiausia Maxima, šiek tiek IKI, gali būti ir Rimi ar Norfos.

Iš anksto atsiprašau dėl nuotraukų dydžio. Viso yra ~900 nuotraukų po 3.9 MB, o iš viso tai užima ~3.8 GB. Nerekomenduoju atsidarinėti per mobilų.

Juokai juokais, o kai kurios po Euro įvedimo po akim pakliuvusios “sąžiningai perskaičiuotos” kainos privertė mane suabejoti tiek prekybos tinklų sąžiningumu, tiek valstybės institucijų sugebėjimais patikimai sekti kainų statistiką.

Mano profesija ir pajamos leidžia per daug neskaičiuoti prekių kainų, bet tai, kad pirkdamas šeimai maisto sumoku vis daugiau irgi pastebiu. Gal tai mano netaupumas, o gal ir smarkiau pabrango kažkurios prekių grupės.

Manau, kad gan tikslų atsakymą gali duoti duomenys, todėl ir dalinuosi šiuo archyvu su jumis visais.

Pats tikriausiai nerasiu laiko atlikti nuoseklios analizės, tai jei kas tokią padarysite ar pastebėsite – prašau, pasidalinkite nuoroda su manimi ir kitais.

Apie tai ko reikia

2014-05-15T11:57:00+03:00

Taigi nosį aukštyn! Užsiauginkit storą odą! Supratote? Kas atlaikė pirmąjį smūgį, tas jau beveik laimėjo. Mat tas, nors ir su dėkingumu iškęsdamas antausius, yra pakankamai išradingas, kad panaudotų dvi svarbiausias savybes: drąsą ir protą. Ir užsirašykite ant kaktos, ką dabar pasakysiu: drąsa be proto nieko verta; ir protas be drąsos niekai! Pasaulio istorijoje buvo daug epochų, kai kvaili žmonės buvo drąsūs arba protingi bailūs. Tai buvo jų nelaimė.

Tiktai tada, kai drąsūs taps protingi, o protingi drąsūs, pasijus tai, kas jau nesyk klaidingai buvo nustatyta, – žmonijos pažanga.

Erich Kästner, 1933 m.

Paimta iš „Skrajojanti klasė“, iš vokiečių kalbos vertė Teodoras Četrauskas, Vilnius, Garnelis, 2013.

Ekspertai rekomenduoja Estijai grįžti prie popierinio balsavimo

2014-05-12T17:00:00+03:00

Nepriklausomų ekspertų komanda iš JAV, Jungtinės Karalystės ir Suomijos tyrė Estijoje naudojamo internetinio balsavimo saugumą. Tai pirmas toks detalus ir nepriklausomas Estijos e-balsavimo sistemos tyrimas. Tyrimui pasirinkti 2013 m. spalio mėnesį vykę savivaldos rinkimai, kuriuose balsavo 600 tūkst. rinkėjų. Iš jų 130 tūkst. rinkėjų balsavo internetu. Tyrėjai stebėjo e-balsavimo sistemą rinkimų metu, analizavo oficialius dokumentus, vaizdo įrašus, tyrė Estijoje naudojamą programinę įrangą savo laboratorijoje.

Ekspertų komandoje dalyvavo mokslininkai iš Mičigano universiteto (JAV), visuomeniniai ekspertai iš „Open Rights Group“ (JK), nepriklausomi specialistai, tyrinėjantys e-balsavimo sistemas įvairiose šalyse nuo 2005 m..

Tyrėjai pateikė šias išvadas apie Estijoje naudojamą internetinio balsavimo sistemą:

Sistema sumodeliuota pagal 10 metų senumo reikalavimus. Joje nenumatytos šiuolaikinės grėsmės kylančios dėl aktyvių ir sudėtingų užsienio valstybių kiberatakų.
Rinkimų komisijos nariai su sistema dirba aplaidžiai ir nekompetetingai, nesilaiko elementaraus kompiuterinio saugumo reikalavimų.
Suklastoti balsavimo rezultatus galima rinkimų komisijos serveriuose, nulaužiant kompiuterius, kurie naudojami paruošti sistemos kodui prieš instaliavimą į balsų skaičiavimo serverius. Šiuose kompiuteriuose nenaudojama apsauga. Tokį nulaužimą mokslininkai pademonstravo savo laboratorijoje.
Suklastoti balsavimo rezultatus galima rinkėjo kompiuteryje, kenksmingai programai pavogus asmens tapatybės kortelės slaptažodžius ir slapta perbalsavus už rinkėją. Mokslininkai pademonstravo šią galimybę.
Nors daugelis dalykų daroma labai atvirai ir viešai, bet balsų skaičiavimo procesas nėra pakankamai skaidrus, kad būtų galima įsitikinti rezultatų tikrumu: svarbūs komisijos narių veiksmai nėra filmuojami, o visuomenei yra neprieinama dalis naudojamos programinės įrangos išeities tekstų. Tyrėjai pademonstravo kaip atliekant ir filmuojant visus tuos pačius veiksmus, kuriuos viešai demonstruoja rinkimų komisija, sistema vis tiek gali dirbti apgaulingai.

Tyrėjai teigia, kad jų rastos spragos parodo, jog Estijos sistema yra blogai suprojektuota, todėl neįmanoma jos pataisyti tiesiog ištaisant kelias klaidas.

Ekspertų komanda rekomendavo nutraukti balsavimo internetu taikymą Estijos rinkimuose.

Nuorodos:

Užsienio spaudoje:

Experten empfehlen Estland Rückkehr zu Papierwahlen

Kaip ginti Lietuvą?

2014-03-14T17:00:00+02:00

Štai ką pasakysiu, mieli piliečiai: laikas pagalvoti kaip ginti Lietuvą, jei dar apie tai nesusimąstėte.

Situacija Ukrainoje ir toliau blogėja. Dabar lėčiau, bet artimiausios kelios dienos tikriausiai pateiks naujų netikėtumų. Net jei viskas pasisuktų į gerą Kryme, tikriausiai mes Lietuvoje ir toliau būsime puolami įvairiais informaciniais bei ekonominiais ginklais (su grėsme sulaukti žalių žmogeliukų). Grėsmė liks tol, kol Maskvoje nepasikeis valdžia ir jos vykdoma fašistinė politika.

Pagrindiniai tų informacinių ir ekonominių puolimų tikslai yra:

suskaldyti Lietuvos visuomenę,
iškreipti Lietuvos istorijos suvokimą kaimyninėse tautose bei mūsų jaunimo tarpe,
diskredituoti Lietuvos kariuomenę piliečių akyse,
priversti Lietuvą išstoti iš ES bei NATO,

…tam, kad Rusijos kariuomenė nesulauktų pasipriešinimo, kai nuspręstų žengti per mūsų sienas¹.

Man labai patinka, kad mūsų konstitucijos 3 straipsnyje yra įtvirtinta tautos ir kiekvieno piliečio teisė priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. Kitaip sakant, nereikia laukti kieno nors įsakymo ar leidimo tam, kad ginti Tėvynę nuo išorės priešų.

Tai kaip pasipriešinti Lietuvos skaldymui bei silpninimui?

Vedinas šio ir panašių klausimų trečiadienį užėjau į VU TSPMI seminarą „Informacinio saugumo spragos ir grėsmės Lietuvoje“. Kadangi seminaras vyko akademinėje aplinkoje ir daugiau buvo kalbama apie informacinių atakų pobūdį, bei valstybės politiką, gerbiamiems pranešėjams uždaviau klausimą kokį jie mato piliečių ir visuomenės vaidmenį informacinėje gynyboje.

Čia pateikiu jau savo apmąstytus, papildytus bei savaip surūšiuotus dr. Nerijaus Maliukevičiaus, prof. Gintauto Mažeikio bei Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovo atsakymus.

1. Palaikykime Lietuvos kariuomenę

Palaikyti galima ir labai tiesmukai: prisijunkite prie savanorių ar šaulių. Jei esate studentas – įsijunkite į specialias kariuomenės programas². Juk ne laikas būtų mokytis kaip laikyti šautuvą, kai priešas jau žengtų per sieną?

Neleiskime niekam melagingai menkinti ar šmeižti mūsų kariuomenės bei karių.

Nuo savęs pridedu: nepamirškime parodyti palaikymo savo draugams, pažįstamiems, o gal ir artimiesiems, kurie tarnauja kariuomenėje.

2. Reaguokime! Nesitaikstykime su melu, neapykantos kurstymu, įstatymų pažeidimais

Tai labai paprasta: jei matote, kad viešojoje erdvėje pažeidžiamas įstatymas, skambinkite 112. Po jūsų skambučio privalės sureaguoti policija.

Dėl melo: nenutylėkite jei matote, kad kas meluoja tuo kenkdamas Lietuvai. Turiu omenyje labiau ne Lietuvos naujienų portalų komentarus (nes greitai pavargsite), bet kitas erdves, kur vyksta diskusija: mažesnes bendruomenes, jūsų pažįstamus ir pan..

Jokiu būdu nepasiduokite neapykantai patys ir stenkitės ją slopinti tarp kitų, jei ji nukreipta prieš atskiras Lietuvos piliečių grupes ar mūsų sąjungininkus. Mūsų valstybėje nesutarimai turi būti sprendžiami teisiniais ir demokratiniais būdais, o ne kerštu kaimynui.

3. Reguliariai mokykimės

Tai ar žinote, kokie gali būti įstatymų pažeidimai žiniasklaidoje bei internete, dėl kurių reikėtų skambinti 112? Čia tik vienas iš dalykų, kuriuos jums reikia žinoti.

Be to svarbu išmokti kaip pasisakyti, kad tave išgirstų (ir internete), būti gerai susipažinus su Lietuvos istorija, žinoti ką daryti jei pastebėjote netikrus Facebook profilius, komentarų robotus ar kitus priešiškos propagandos mechanizmus.

G. Mažeikis ypač pabrėžė reguliaraus mokymosi svarbą, nes tik taip galima įgyti ir išlaikyti reikiamus sugebėjimus.

Pabandysiu paieškoti kas galėtų pamokyti mus vienų ar kitų dalykų susijusių su šia tema. Jei pats esate kurios nors srities ekspertas – parašykite straipsnį, susilinkinsime.

4. Pažindinkimės, bendraukime, junkimės į grupes

Vienas iš pranešėjų, atsakydamas į mano klausimą teigė, kad piliečiai galėtų veikti kaip karo mašinos–gaujos. Man pačiam atrodo, kad tokiame apibūdinime gan sutirštintos spalvos. Kiek teko dalyvauti stichiniuose ir neformaliuose piliečių veikimuose (Paksui-NE, Internetiniam balsavimui-NE, Mano Valstybė), juose būna pakankamai vidinės struktūros, pasidalinimo vaidmenimis, apgalvoto veikimo – labiau lyginčiau su Sąjūdžiu ar Maidanu.

Šiuo metu internete tik ir dygsta visokios pilietinės grupelės, tai junkimės į jas ir aktyviai dalyvaukime jų veikloje (spausti „like“ nebeužtenka). Susitikime piketuose Ukrainai palaikyti ir panašiose vietose. Jei nerandate grupelės, kuri veiktų tai, kas jums atrodo svarbu – steikite savo grupelę. Čia pateiksiu tik keletą pavyzdžių, kurie neseniai papuolė po akimis feisbuke:

Aš ginsiu Lietuvą,
Rusiškų prekių boikotas,
Digital Hundred (Ukraina),
Socialistinis Emigrantų Liaudies Frontas (reikia ir humoro ;-)).

Bet kuriuo atveju, piliečių saviorganizacijai kilstelti į aukštesnį lygį labai praverčia, kai susirenka žmonės jau pažįstantys vienas kitą. Šiuo metu jau visai nenustembu kai kokiame nors pikete dėl Ukrainos sutinku žmonių, su kuriais susipažinau įvairiausiose, kartais net neįtikėtinose vietose (pvz. fantastikos mėgėjų klube).

Todėl kviečiu jus (net ir uždaresnio būdo žmones, koks ir aš esu) nepabijoti jungtis į jums patinkančias [neinternetines] visuomenines organizacijas bei grupeles. Čia tinka beveik viskas: nuo ateitininkų ir skautų iki liberalaus jaunimo, nuo kosminių technologijų specialistų būrelio iki antikos literatūros mėgėjų, nuo pusiau valstybinės organizacijos iki interneto forumo.

Atsargiai tik su referendumų mėgėjais ir nišinėmis bei radikaliomis politinėmis grupėmis – jos labiau gyvos neapykanta, pavydu ir saviizoliacija bei dažnai savo veiksmais padeda Lietuvos priešams.

5. Nuo manęs: būkime kūrybingi, nesustokime

Kokiam ryškesniam veiksmui kartais užtenka visai nedaug, o svarbiausia įjungti vaizduotę.

Norėjau smarkiau išreikšti savo palaikymą ukrainiečiams, bet nežinojau kur dalina prie rūbų kabinamas mėlynai-geltonas juosteles.

Tai paėmiau izoliacinės juostos, žirkles ir pasidariau pats. Greita, paprasta, super pigu. O šviečia iš toli ;-).

Čia ne mano išsigalvojimai. Šiek tiek apžvelgta šiame straipsnyje. ↩
Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai studentams,
medicinos studentams.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. ↩

Palaikykime Ukrainos žmones!

2014-03-04T00:00:00+02:00

Kviečiu visus ateiti palaikyti Ukrainos žmonių.

Antradienį (kovo 4 d.) 12 val. Kudirkos aikštėje, prie Vyriausybės, Vilniuje vyks palaikymo akcija. Akcijos vyks ir kitomis dienomis.

Sunkią jiems valandą, kai Ukrainos žmonės laidojo savo žuvusiuosius ir atstatinėjo tvarką savo valstybėje, “broliška” tauta jiems į nugarą suvarė peilį ir grąsina pjauti dar smarkiau.

Todėl šiomis dienomis Ukrainos žmonėms labai reikalinga mūsų parama.

Pirmiausia išreikšti palaikymą, o antra reikalauti iš Lietuvos valdžios bei visų tarptautinių organizacijų, kurių nariai esame, imtis veiksmingų priemonių sustabdyti Rusijos agresijai prieš Ukrainą.

Nes panašu, kad kartais net mūsų valdžia, o labai dažnai valstybės nepatyrusios “broliškosios” tautos teroro bando reaguoti tik žodžiais, o ne rimtomis sankcijomis. Žodžiai šiuo atveju nebeveikia – per toli nueita.

Akcijos vyksta kas dieną. Sekmadienį ir pirmadienį 12 val. jos vyko prie Rusijos ambasados Vilniuje.

Kviečiu tuos, kurie ateisite atsinešti ukrainos ar jos vėliavos spalvų simbolikos. Jūsų patogumui paruošiau plakatą spausdinimui (PDF, SVG), kurio vienoje pusėje – reikalavimas imtis veiksmų, o kitoje – Ukrainos himnas.

Himną galite išgirsti šiame filmuke:

Sustabdyk “didijį brolį” kol jis neatėjo pjauti tavęs!

Firefox OS pristatymas VilniusJS susitikime

2013-06-19T16:04:50+03:00

Birželio 25 d. 18:30 VilniusJS susitikime demonstruosiu ir pasakosiu apie Firefox OS. Susidomėjusius kviečiu užeiti.

Firefox OS – nauja atviro kodo mobili operacinė sistema, kuriama Mozilla Foundation ne pelno siekiančios organizacijos.

Šiuo metu internete retkarčiais galima įsigyti du telefonų modelius su Firefox OS skirtus programuotojams (paprastai naują partiją išperka per dieną). Mozilla partnerystė su įvairiomis telekomunikacijų bendrovėmis leidžia laukti telefonų skirtų vartotojams, pirmiausia pietų Amerikos ir pietų bei rytų Europos rinkoms.

Savo pranešime trumpai pristatysiu Firefox OS, jos teikiamas galimybes vartotojams ir programuotojams, bus galimybė apžiūrėti ir pabandyti vieną pirmųjų telefonų su šia OS. Vėliau daug pasakosiu tai ką reikėtų žinoti programuotojams norintiems kurti programėles šiai OS, remdamasis savo asmenine patirtimi.

VilniusJS susitikimas vyks Birželio 25 d. 18:30, Šermukšnių g. 6a, Vilnius.

Registruokitės: https://tito.io/vilniusjs/vilniusjs-6

"Dienos klausimo" įrašas

2011-11-14T12:57:09+02:00

Penktadienį dalyvavau Žinių radijo laidoje “Dienos klausimas” (laidos įrašas):

Ar reikėtų valdžią rinkti ir internetu?

2011-11-11

Vakar pasaulio lietuvių bendruomenių atstovai kalbėjo apie jiems rūpimus klausimus. Vienas iš tokių – galimybė balsuoti internetu. Teigiama, kad tokiu atveju emigrantams būtų paprasčiau rinkti valdžią. Be to, tai galėtų padidinti jų domėjimąsi šalies politiniu gyvenimu.

Neseniai apie balsavimo internetu reikalingumą prabilo ir neįgalieji. Jie tikina, kad šiuo metu neįgaliesiems nėra sudaromos pakankamos sąlygos balsuoti rinkimuose. Šia tema buvo atlikta ir žmonių su negalia apklausa. 88 proc. dalyvavusiųjų pasisakė už balsavimo internetu įteisinimą.

Laidoje dalyvauja:

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė
Rasa Kavaliauskaitė,

Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė
Irena Gasperavičiūtė,

pilietinių interneto projektų kūrėjas, programuotojas
Emilis Dambauskas,

Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkas
Zenonas Vaigauskas.

Pasaulio lietuviams – internetinis balsavimas ar tikras atstovavimas?

2011-11-08T05:02:38+02:00

Šiandien dalyvavau atvirame Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir Seimo komisijos posėdyje.

Tai tokia komisija, kurios 10 narių sudaro PLB atstovai ir 10 – Seimo nariai.

“Komisijos paskirtis – skatinti Lietuvoje ir užsienio valstybėse gyvenančių lietuvių bendradarbiavimą, rūpintis abipuse pagalba ir parama, keistis mokslo, kultūros ir kita informacija, Seimui ir kitoms valstybės institucijoms teikti pasiūlymus, kurie padėtų stiprinti valstybingumą ir demokratinių tradicijų puoselėjimą.”¹

Dalyvavau, nes šiame posėdyje buvo numatyta svarstyti internetinį balsavimą Lietuvos Respublikos piliečiams užsienyje įteisinančius įstatymų projektus. Šiame svarstyme taip pat dalyvavo ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Kai kurie VRK pirmininko pasisakymų atgarsiai yra šioje naujienoje.

Posėdyje sužinojau, kad PLB ir Seimo komisijos nariai yra susirūpinę, jog jų įstatymų projektams prastai sekasi Seimo komitetuose: štai neseniai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateikė išvadą, jog šie projektai galimai prieštarauja LR Konstitucijai. PLB ir Seimo komisijos nariai tuo tarpu jokių minėtų projektų prieštaravimų Konstitucijai neįžvelgia.

Vienam iš komisijos pimininkų (Seimo nariui Pauliui Saudargui) suteikus žodį pristačiau ir savo bendrą poziciją internetinio balsavimo ir pasaulio lietuvių geresnio atstovavimo valstybės valdyme klausimu. Pateikiu ją sutrauktą:

Man labai liūdna, kad mes su bendraminčiais, kovodami už demokratiškus rinkimus ir prieš internetinį balsavimą, trukdome pasaulio lietuvių bandymams labiau dalyvauti valstybės valdyme. Bet mes matome labai rimtų priežasčių, kodėl internetinis balsavimas yra kenksmingas ir todėl priešinsimės jam ir toliau.
Tenka pastebėti, kad kelias, kuriuo PLB siekia savo tikslų (internetinio balsavimo įteisinimas) nėra trumpas ir lengvas: balsavimo internetu koncepcija buvo iškilmingai patvirtinta jau prieš 5 metus, bet po to laiko ji nebejuda iš mirties taško, nes sulaukė politinių partijų ir piliečių pasipriešinimo. Šioje situacijoje ne išimtis ir aukščiau minėtos neigiamos Seimo koimteto išvados.
Mano nuomone internetinį balsavimą būtų galima pavadinti “demokratijos iliuzija”. Neblogas to pavyzdys – prieš dvi savaites vykę rinkimai Šveicarijoje. Šiuose rinkimuose Šveicarai nusprendė pabandyti leisti savo išeiviams balsuoti internetu. 53% visų rinkėjų užsienyje pasirinko būtent šį būdą, bet nei vienas iš 81 Šveicarijos išeivių iškeltų kandidatų nebuvo išrinktas.

Tas pats atsitiktų ir su užsienio lietuvių balsais Lietuvos rinkimuose, jei jų balsai keliautų į visą eilę apylinkių ir apygardų, pagal jų seniai deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje – būtų išrenkami vietiniai kandidatai, kuriems nelabai rūpėtų užsienio lietuvių reikalai.
Todėl siūliau PLB tokį galimą problemos sprendimą:
1. Pasiekti, kad lietuvos piliečiai užsienyje “gautų” vieną ar daugiau atskirų rinkimų apygardų . Štai Lietuvoje vienas Seimo narys atstovauja ~40 tūkst. rinkėjų, kai tuo tarpu vien oficialiais duomenimis išvykusių piliečių yra ~320 tūkst., o jie neturi nei vieno savo Seimo nario. Neteisybė yra akivaizdi.
2. Atmetant internetinį balsavimą ir žiūrint bendrai, neturėtų būti esminių kliūčių leisti užsienio lietuviams patiems steigtis rinkimų apylinkes , jose turėti savas rinkimų komisijas bei stebėtojus.
3. Tokiu atveju logiška būtų bandyti perkelti Seimo (o gal ir prezidento) rinkimų datas į vasario 16 d., nes būtent per šią šventę gausiausiai susirenka vietinės lietuvių bendruomenės. (Mano nuomone net ir Lietuvoje tai būtų tinkamesnis laikas rinkimams).
Toks sprendimas skamba gan radikaliai, bet jo nauda būtų žymiai didesnė ir esmingesnė:
- lietuviai užsienyje iš tiesų galėtų dalyvauti valstybės valdyme, nes turėtų savo atstovus;
- tai tikriausiai paskatintų juos aktyviau dalyvauti rinkimuose;
- gyvas balsavimas žymiai labiau padėtų išlaikyti žmogišką ir emocinį ryšį tiek su savo tautiečiais užsienyje, tiek su valstybe.

Džiugu pastebėti, kad PLB nariai atidžiai išklausė mano pasisakymą. Per pertrauką ne vienas ir asmeniškai padėkojo už pasiūlymą.

Kitas reikalas, kad jie ir toliau sieks Seime svarstomų projektų priėmimo. Šiuo atveju (deja!) teks dar pakovoti vieniems prieš kitus.

iš komisijos nuostatų ↩