Gavau tokį laišką

Gerbiamieji,

Pilietinės visuomenės institutas ragina stabdyti Archyvų įstatymo pakeitimo įstatymo veikimą ir, diskutuojant su visuomene, parengti civilizuotų valstybių praktiką atitinkantį archyvinių dokumentų naudojimo įstatymą (žr. priedą).

Pritariančius šiam kreipimuisi kviečiame jį pasirašyti, atsiunčiant patvirtinančią žinutę elektroniniu paštu civitas@civitas.lt

Kilus klausimams prašome kreiptis žemiau nurodytais telefonais.

Su pagarba,
Darius Kuolys
Mantas Adomėnas

Pilietinės visuomenės institutas
Didzioji 5
01128 Vilnius
Tel. +370 5 2314678
Fax. +370 5 2623157
Darius Kuolys +370 671 32461
Mantas Adomėnas +370 686 21614
http://www.civitas.lt

2004 m. sausio 26 d.

Lietuvos Respublikos Prezidentui p. Valdui Adamkui,
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui p. Artūrui Paulauskui,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrui Pirmininkui p. Algirdui Brazauskui,
Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui p. Gintautui Bužinskui,
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui p. Gintarui Jonui Furmanavičiui,
Lietuvos Respublikos kultūros ministrui p. Vladimirui Prudnikovui

Didžiai Gerbiamieji,

norime atkreipti dėmesį į Jūsų vadovaujamų institucijų aprobuotą ir Lietuvos Respublikos Seimo pernai kovo 30 dieną priimtą Archyvų įstatymo pakeitimo įstatymą (Nr. IX-2084). Šis Lietuvos archyvų departamento parengtas įstatymas šiurkščiai pažeidžia pilietinės visuomenės teisę į istorinę atmintį ir daro gėdą demokratinei Lietuvos valstybei.

Todėl kviečiame imtis visų Jūsų galioje esančių priemonių, kad nuo šių metų sausio 1 dienos pradėjęs veikti Archyvų įstatymo pakeitimo įstatymas kuo greičiau būtų atšauktas. Manome, kad tokį įstatymą parengusios institucijos vadovas neturi moralinės teisės toliau eiti savo pareigų.

Primename, kad minimo įstatymo 20 straipsnio 3 punktas teigia: „Priėjimas prie Nacionaliniam dokumentų fondui priklausančių buvusių SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) Lietuvos SSR padalinio, Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos ir kitų Lietuvos teritorijoje veikusių specialiųjų tarnybų dokumentų, kuriuose yra agentūrinės informacijos, sudarytų baudžiamųjų ir trėmimo bylų ribojamas 70 metų nuo jų sudarymo.“ To paties straipsnio 5 punktas nustato: „Priėjimas prie Nacionalinio dokumentų fondo dokumentų, kuriuose yra informacijos apie asmens privatų gyvenimą, taip pat prie valstybės archyvams perduotų susistemintų asmens duomenų rinkmenų ribojamas 50 metų po asmens mirties, o jei šio fakto nustatyti neįmanoma, – 100 metų nuo dokumento sudarymo“.

Tokios įstatymo nuostatos ne tik apsunkina, bet praktiškai stabdo naujausių laikų Lietuvos istorijos tyrimus, trikdo ir Lietuvai, ir tarptautinei bendruomenei itin aktualias XX amžiaus totalitarinių režimų padarytų nusikaltimų, holokausto, antinacinės ir antikomunistinės rezistencijos bei kitų sričių studijas.

Kyla rimtų abejonių, ar tokios įstatymo nuostatos suderinamos su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 ir 42 straipsniais, užtikrinančiais piliečiams teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei laiduojančiais akademinės veiklos laisvę.

Minėti įstatymo reikalavimai neatitinka civilizuotų valstybių nuostatų. Jie primena totalitarinių ar autoritarinių valstybių praktiką ir kompromituoja Lietuvą tarptautinėje bendrijoje. Neatsitiktinai šiemet archyvų tiriamojo darbo į Lietuvą atvykę dirbti Vakarų mokslininkai informacijos laisvės požiūriu jau lygina mūsų valstybę su Baltarusija.

Apmaudžiausia, kad penkioliktaisiais Nepriklausomybės metais Lietuvos Respublikoje pradėjo veikti įstatymas, pagrįstas Lietuvos valstybę ištikusios sovietinės okupacijos neigimu. Jis vertina SSSR aneksuotą sovietų Lietuvą kaip savarankišką valstybę, o KGB ir kitas SSSR represines struktūras – kaip Lietuvoje teisėtai veikusias specialiąsias tarnybas.

Vakarų Europos valstybių praktikoje ilgesniems laiko tarpsniams įslaptinami teisėtai veikusių savų specialiųjų tarnybų dokumentai. Šiuo sumetimu mėginta teisinti ir Lietuvos Archyvų įstatymo pakeitimo įstatymą. Tačiau nedera pamiršti, kad KGB – Lietuvoje neteisėtai veikusi, nusikalstama svetimos valstybės organizacija. Reikalauti įslaptinti KGB bylas – tai tas pat, kaip reikalauti įslaptinti Lietuvoje veikusių nacių Gestapo ar SS dalinių dokumentus.

Taigi įstatymo rengėjų požiūris primena Rusijos valstybei nūnai būdingą santykį su istorine tiesa, pastangas neigti buvusią Baltijos šalių okupaciją ir „švelninti“ sovietinio režimo įvykdytus nusikaltimus. Archyvų įstatymo pakeitimo įstatymas KGB darbuotojus traktuoja panašiai, kaip teisėtos operatyvinės veiklos slaptuosius dalyvius. Tad dabartinėje Lietuvos politikoje šis įstatymas sustiprina mūsų valstybingumui pavojingą tendenciją de facto priimti Lietuvos SSR legitimumo principą.

Taigi, išdėstytais argumentais remdamiesi, raginame Jus kuo greičiau sustabdyti Archyvų įstatymo pakeitimo įstatymo veikimą ir kruopščiai, konsultuojantis su visuomene, atsižvelgiant į piliečių poreikius ir Lietuvos Respublikos interesus, parengti civilizuotų valstybių praktiką atitinkantį archyvinių dokumentų naudojimo įstatymą.

Su derama pagarba,

Darius Kuolys, Pilietinės visuomenės instituto direktorius

Mantas Adomėnas, Pilietinės visuomenės instituto tarptautinių programų direktorius