Yra tiek daug sričių, kur technologija gali iš tikro padėti. Rinkimai nėra viena iš jų...

2006-12-18 20:03

Ištrauka iš laiško, kurį paliko programuotojai, bandę sukurti atviro kodo balsavimo internetu programinę įrangą GNU.FREE (vertimas mano):

Jūs galite norėti panaudoti mūsų programą profsąjungos, asociacijos ar studentų atstovybės balsavimuose. Jūs esate laisvi tai pasirinkti.

Visgi mes labai smarkiai pasisakome prieš programinės įrangos naudojimą balsavimo procedūrose, nes yra labai didelės problemos, susijusios su patikrinimu, autentifikacija ir balsų pertikrinimu, kas turi didelę įtaką pasitikėjimui rinkimams, jų teisėtumui bei anonimiškumo užtikrinimui.

Prašome, nepriimkite pataikaujančių įtikinėjimų iš technologų, kurie turi paslėptų interesų, ypač iš tų kurie spinduliuoja pasitenkinimą savo kūriniais. Programinė įranga yra labai sudėtingas dalykas ir niekas iš tikro nesupranta kaip didelė programa sąveikauja pati su savimi ar su kitomis programomis. Rašiklis ir popierius veikia, jų sukurtas rezultatas yra patikrinamas ir jie lengvai suprantami rinkėjams.

Labai labai labai prašome, sukoncentruokite savo energiją ne rinkimų proceso technologizavime, o kur nors kitur. Yra tiek daug sričių, kur technologija iš tikro gali padėti. Rinkimai nėra viena iš jų…

Tuos kas susidomėjote, kviečiu aplankyti GNU.FREE projekto svetainę, kur yra originalus angliškas tekstas. Tiems, kas sunkiai skaitote angliškai, pateikiu savo labai prastą bandymą išversti šį tekstą:


2002 metų Spalio 25 dieną “FREE e-demokratijos projektas”, kuris palaikė ir organizavo GNU.FREE1 programinės įrangos kūrimą formaliai nutraukė tolesnį šios programinės įrangos vystymą ir palaikymą.

Kodėl sustota?

Štai ką apie tai sako projekto įkūrėjas ir koordinatorius Jason Kitcat:

Iš mano paskutiniųjų trejų metų patirties vystant GNU.FREE man tapo aišku, kad yra nepaprastai sunku (jei išvis įmanoma) sukurti pakankamai saugią, patikimą ir anonimiškumą užtikrinančią balsavimo internetu sistemą. Bruce Schneier žodžiais tariant: “saugi balsavimo internetu sistema yra teoriškai įmanoma, bet tai būtų pirma saugi tinkle veikianti programa kompiuterių istorijoje .”

Aš praleidau labai daug savo riboto laiko ir energijos besistengdamas įtikinti žmones (ir ypač Jungtinės Karalystės vyriausybę), kad Laisva programine įranga parenta sistema yra vienintelis realus būdas , kuriuo būtų galima sukurti patikimą balsavimo sistemą. Bet jie yra kultūriškai užsidarę savo atskirame pasaulyje ir visuomet turi turėti reikalų su verslo įmonėmis, nepriklausomai nuo to, kiek jų sistemos yra iš tikro saugios. Vyriausybės netgi neturi pakankamai įgūdžių įvertinti žmonių, su kuriais jos bendradarbiauja, patikimumą, ką jau kalbėti apie technologijas, kurias tie žmonės parduoda.

Nežiūrint į tai, kuo daugiau aš programavau, tyrinėjau naujas kryptis, diskutavau ir skaičiau, tuo labiau pradėjau suprasti, kad daug geriau negu skatinti elektroninio balsavimo sistemų tam tikrą naudojimo būdą (net jei skatinčiau tik laisvos programinės įrangos naudojimą) – daug daugiau nuveikčiau jei susikoncentruočiau į pavojus, kuriuos visos panašios technologijos sudaro tokiems procesams kaip balsavimas. JAV turi stiprų balsą šiuo klausimu – Rebecca Mercuri. Jungtinė Karalystė neturi balso šiuose klausimuose ir tikrai visam pasauliui reikia daugiau išsilavinusių (jei taip galiu sakyti) balsų, kurie kalbėtų apie technologijos panaudojimą demokratijos procesuose.

Taigi aš sustabdžiau GNU.FREE tolesnį vystymą. Pats projektas lieka internete. Aš ir toliau palaikau laisvos programinės įrangos e-vyriausybėje idėją. Jei kokios nors organizacijos norės pasinaudoti šiuo projektu, aš su malonumu pagelbėsiu savo patarimais. Tuo tarpu mano dėmesys šiuo metu sukoncentruotas kitur, nes kaip sako ponas Schneier: “sukurti saugią balsavimo internetu sistemą yra labai sunkus uždavinys, sunkesnis už visus kitus kompiuterinio saugumo uždavinius, kuriuos mes bandėme išspręsti ir mums nepavyko. Aš tikiu, kad grėsmė demokratijai yra per didelė, kad bandytume jį spręsti.” Ir šis ponas kriptografija užsikanda pusryčius!

Jei jūs norėtumėte aptarti šiuos klausimus arba norėtumėte, kad sudalyvaučiau seminare, arpaskaityčiau paskaitą, tuomet prašau susisiekti: jeep@free-project.org. Greitu metu žadu paskelbti porą straipsnių šia tema.

Mano sentimentai šia tema buvo išplėsti keliuose LinuxUser žurnalo straipsniuose, tarp jų ir šiuose: “Furthur down the road… why voting shouldn’t be electronic”.

Kai Richard Stallman išgirdo apie projekto sprendimą, jis mums parašė: “ Aš palaikau jūsų sprendimą sustoti ir manau, kad jūsų patirtis šiame projekte bus jums kaip stiprus pagrindas jūsų darbuose oponuojant rizikingam internetiniam balsavimui.

Kas dabar?

Programinė įranga ir jos išeities tekstai lieka prieinami visiems. Jų autorinės teisės priklauso Free Software Foundation. Projekto failus galite parsisiųsti iš nurodytų nuorodų. Bet kas gali perimti ir toliau plėtoti projektą jei tik laikysis GNU General Public License licenzijos.

Jūs galite norėti panaudoti programą profsąjungos, asociacijos ar studentų atstovybės balsavimuose. Jūs esate laisvi tai pasirinkti. Visgi mes labai smarkiai pasisakome prieš programinės įrangos naudojimą balsavimo procedūrose, nes yra labai didelės problemos, susijusios su patikrinimu, autentifikacija ir balsų pertikrinimu, kas turi didelę įtaką pasitikėjimui rinkimams, jų teisėtumui bei anonimiškumo užtikrinimui. Prašome, nepriimkite pataikaujančių įtikinėjimų iš technologų, kurie turi paslėptų interesų, ypač iš tų kurie spinduliuoja pasitenkinimą savo kūriniais. Programinė įranga yra labai sudėtingas dalykas ir niekas iš tikro nesupranta kaip didelė programa sąveikauja pati su savimi ar su kitomis programomis. Rašiklis ir popierius veikia, jų sukurtas rezultatas yra patikrinamas ir jie lengvai suprantami rinkėjams. Labai labai labai prašome, sukoncentruokite savo energiją ne rinkimų proceso technologizavime, o kur nors kitur. Yra tiek daug vietų, kur technologija iš tikro gali padėti. Rinkimai nėra viena iš tų vietų.

Mes palikome nuorodas ir informaciją žemiau visiems, kurie norėtų pasinaudoti mūsų programa – mes nenorime jos sabotuoti. Jei susidomėjote naujausiais atradimais, straipsniais ir mūsų pasirodymais, kviečiame aplankyti free-project.org svetainę.

  1. FREE: Free Referenda & Elections Electronically