Internetinio balsavimo svarstymas TTK

Trečiadienį lankiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą (TTK), jo posėdyje, kuriame be kitų klausimų buvo svarstomi ir balsavimą internetu įteisinantys įstatymų projektai.

Apie svarstymą (tiems kas mažiau susipažinę)

Šiuo metu Seime yra įregistruoti du įstatymų pakeitimų paketai:

• Pauliaus Saudargo: Seimo, Prezidento ir Europos parlamento rinkimų įstatymų pakeitimai leidžiantys Lietuvos Respublikos piliečiams esantiems užsienyje balsuoti internetu;

• Arūno Valinsko: visiems LR piliečiams leidžiantys balsuoti internetu Seimo, Prezidento, Savivaldos ir Europos parlamento rinkimuose.

Šie pakeitimai yra ir bus svarstomi penkiuose Seimo komitetuose:

• Valstybės valdymo ir savivaldybių (VVSK)
• Biudžeto ir finansų (BFK)
• Teisės ir teisėtvarkos (TTK)
• Užsienio reikalų (URK)
• Informacinės visuomenės plėtros (IVPK)

Po svarstymų komitetuose bus sekantis Seimo balsavimas dėl pakeitimų ir jų tolesnio svarstymo Seime.

Keli dalykai, kuriuos pavyko išgirsti ir pamatyti:

• TTK nusprendė savo iniciatyva apsvarstyti ir pateikti išvadą ar internetinis balsavimas neprieštarauja Konstitucijai. Šį klausimą komiteto nariai svarstysis iki kito posėdžio, o išvadas rengs Vytautas Gapšys.

• Europos teisės departamentui kliūna P. Saudargo Rinkimų į Europos parlamentą įstatymo pakeitimo projektas, kuris prastai dera su Europos Sąjungos teise, nes suteikia skirtingas galimybes įvairioms gyventojų grupėms. Pvz.:

  • reikėtų suteikti teisę balsuoti internetu ir airiui, kuris nuolat gyvena Lietuvoje, bet balsavimo metu išvyko į Latviją;

  • man pačiam kyla klausimas – ar LR piliečiai nuolat gyvenantys Airijoje galėtų rinkti parlamentarus ir Lietuvoje, ir Airijoje?

• Diskusijoje dalyvavo ir Susisiekimo ministerijos atstovai, kurie teigė, kad:

  • internetinio balsavimo organizavimas kainuotų ~5 mln. litų,

  • kaina nepriklauso nuo to ar balsuos tik piliečiai užsienyje, ar visi piliečiai, todėl kurti sistemą tik išeiviams būtų mažiau rentabilu.

Pora dalykų, kuriuos pasakiau svarstyme:

Kadangi Seimo nariai bei kiti dalyviai patys iškėlė konstitucingumo ir vienodų sąlygų rinkėjams klausimus, tai apie juos nekalbėjau, o išsakiau šiuos dalykus:

• Abiejuose pakeitimų paketuose nėra numatyta balsavimo internetu stebėjimo tvarka. Mano supratimu tai yra labai blogai. Dabar pagrindinės stebėtojų teisės ir pareigos yra aprašytos būtent įstatymuose, o ne VRK tvarkose ar panašiai. Įvertinus, kad:

  • elektroninis balsavimas yra žymiai mažiau skaidresnis už popierinį,

  • valstybės tarnautojai ir privačios įmonės perims balsų skaičiavimą iš pačių piliečių,

  manau yra būtina labai apgalvotai reglamentuoti tokio balsavimo stebėjimą – kad VRK nekiltų pagundų kai kuriuos dalykus nutylėti arba neleisti žmonėms prieiti prie informacijos pasirėmus vidinėmis tvarkomis, autorinėmis teisėmis ar kitais, mažiau svarbiais už demokratiškus rinkimus dalykais.

• Pastebėjau, kad projektuose numatytas 48 valandų laiko tarpas užginčyti internetinio balsavimo rezultatus teisme yra neparemtas jokia kompiuterinių įsilaužimų išaiškinimo patirtimi realiame pasaulyje ir siūliau Seimo nariams pagalvoti kaip bus sprendžiama problema, jei tai, kad rezultatai suskaičiuoti neteisingai paaiškės po ilgesnio laiko.

• Į argumentą, kad galimybė balsuoti kelis kartus apsaugos nuo balsų pirkimo kontrargumentavau pastebėjimu, jog realūs atsitikimai Lietuvoje rodo ką kita.

Išvados

Bendrai paėmus labai įdomu kaip bus išspręsti tiek fundamentalūs internetinio balsavimo suderinamumo su Konstitucija klausimai (nors galutinai jie gali būti atsakyti tik Konstituciniame teisme), tiek kaip seksis konkretiems įstatymų projektams.

Manau šie dalykai labai svarbūs tam, kad išlaikytume demokratinius, piliečių valdomus ir prižiūrimus rinkimus Lietuvoje.

Tikiuosi turėsiu galimybių sudalyvauti ir kituose Seimo komitetų posėdžiuose, bei apie juos parašyti jums.