Aš gyvulys, juk tu matai, aš gyvulys. Aš neturiu žodžių, manęs niekas neišmokė kalbėti, aš nemoku galvoti. Bet jeigu tu iš tikrųjų toks – visagalis, visa žinantis, viską suprantantis… išsiaiškink! Pažvelk į mano sielą, aš žinau – ten yra visa, ko tau reikia. Turi būti! Juk sielos aš niekad niekam nepardaviau! Ji mano, žmogaus! Ištrauk iš manęs pats, ko aš noriu, juk negali būti, kad aš norėčiau blogo!.. Tebūnie viskas prakeikta, juk aš negaliu nieko sugalvoti, vien tik vaikiškus jo žodžius: “Laimės visiems už dyką, ir tegu niekas neišeis nuskriaustas!”
Va dėl šitos paskutinės frazės atsiėmiau paskolintą knygą :-) . Gražu.
žr. A. Strugackis, B. Strugackis, Neskirti pasimatymai, Vilnius, Vaga 1983 (Zenito serija).
Komentarai
Komentuoti šio įrašo nebegalima. Komentarų sistema išjungta.