Ketvirtadienis, lapkričio 10 d.

2005-11-10 12:00

Pastaba: Šitas įrašas dienoraštyje yra rašytas žurnalui “Naujasis Židinys-Aidai”. Visas kelių dienų dienoraštis spausdintas 2005 11-12 žurnalo numeryje. Čia pateiktas dienoraščio tekstas iki žurnalo redagavimo.


Užklupai mane, gerbiamas redaktoriau, labai netikėtai. Buvo apie pusę vienuolikos (ryto), o aš dar buvau dorai neatsibudęs… Miegojau į viską spjovęs tokiu metu, nes jau tikrai reikėjo gerai išsimiegot. Kitaip — iš manęs darbe jokios naudos.

Labai negražu taip naudotis užsimiegojusiais žmonėmis. Kalbėjau su Tavim, o galvoje sukosi mintys: apie ką rašyti? Neturiu apie ką. Mano dienoraštis internete paskutinį sykį atnaujintas balažinkada. Nemokėsiu parašyti taip, kaip reikia jūsų skaitytojams. Iš kitos pusės — pats kaltas. Pasinaudojai mano patiklumu, tai turėsi galvos skausmą, ką su mano padrika grafomanija daryt :-).

Su tom pačiom mintim keliuosi ir einu į darbą. Pakeliui sulaukiu skambučio iš kolegų — mano programuotoje sistemoje klaida. Visos mintys apie kokius nors dienoraščius dingsta lyg nebuvę.

Pietauju. Laukdamas kol atneš mano maistą bandau skaityti Luko evangeliją nuo tos vietos kur palikau praeitą sykį. Nesiskaito ji man šiandien. Mintyse pradedu skaičiuoti kiek 8000 ženklų, kuriuos reikia parašyti, bus padalinus iš dešimt dienų ir padalinus iš vidutinio žodžio ilgio… Įvertinus mano rašymo negalę, gal sugebėsiu tiek išspaust. Kavinės televizorius tuo metu transliuoja japonišką animaciją vaikams… Multikas apie stalo žaidimus… virtualybė virtualybėje. Šiurpoka… Mano laikais tokios nerealybės multikuose nebūdavo. Vėžliukai nindzės kovodavo realiais ginklais prieš robotų armijas, o ne plagijuoto fantastinio žaidimo kortomis…

Likusias porą valandų darbe prastumiu greitai ir lekiu į Bernardinus. Pasirinkimai ką veikti trys: šv. rašto skaitymo grupelė, krikščionių pilietinio veikimo centro bandymas reanimuotis ir „Vagabondo“ choro repeticija. Iš pareigos pasirenku du paskutinius.

Didesnių nuobodylų už jaunųjų krikdemų vadeivas nepamenu ar esu matęs. Koks pasitenkinimas savimi! Ir koks išpuoselėtas oratorystės menas! Vienas šimtaprocentinis komjaunuolis, kitam dar truputį trūksta — jaučiasi žmogiškumo liekanos. Gal jos jam ir sutrukdys kopti aukštyn. Užtat žmogus liktų. Et, ką aš čia… pats ko gero ne ką geresnis buvau kažkada.

Laikrodžio skaičiukai gyvena pagal savo dėsnius ir duoda pagrindą man pasišalinti anksčiau laiko, nesulaukus kuo baigsis diskusijos apie daugumos priimtas normas prieš gėjų pomėgius rengti paradus. Tame tarpe dar kažkur figūravo gėjų miestas ir Sokratas su Jėzumi nurašyti į vieną kategoriją. Nesugebu aš pamėgti tokių diskusijų. Man geriau pasakykit ką ruošiamės daryti — aš sugalvosiu kaip, bent jau susigalvokim tikslus — aš sumastysiu konkrečius žingsnius jiems siekti.

Dorai neatsisveikinęs (iš baimės sutrukdyti diskusijai), nubėgu iki choro. Randu keturias merginas. Perspektyva aiški — repeticijos nebus. Laikas bėga, perspektyva dar aiškesnė — vadovės irgi nebus. Tai nors paplepam — aš taip jų pasiilgęs po poros savaičių ir daugiau nebendravimo. Ne mažiau pasiilgęs ir giedojimo.

Išsiskirstant suprantu, kad vienintelį renginį, kuriame buvo verta dalyvauti man šįvakar Bernardinuose praleidau.

Grįžtu iki 20 valandos — ankstoka. Pareigos ir gėdos jausmų likučių skatinamas dar užbėgu į darbą. Per porą valandų padarau tai, ką stumdžiau nuo savęs paskutines dvi dienas.

Galiausiai sėdėdamas namie dar užsuku į #katalikai kanalą IRC . Užeina nematyta persona keistu nick’u ir kažkas tempia mane už liežuvio pasiprovokuot:

```break

ka cia veikiat? meldziames o kam? vienatiniam Dievui :-) kam daugiau ismokinkit mane melstis ``` Dieve mano. Kad mane patį kas taip išmokintų. Paskutiniu metu man tai sunkiai sekasi... Atsidūstu ir cituoju `` _Mt 6,6-13_ iš atminties. `` tuo tarpu giriasi — užsistatė priminimą mobiliajame telefone kas tris valandas melstis. Sako padeda nelikti be ryšio... Reikės ir man pabandyti. Prieš miegą paskaitau porą puslapių iš angliškos knygos apie tai kaip liudyti savo tikėjimą. Autorius rašo, kad tu (aš) galim būti vieninteliu Dievo ambasadoriumi tarp Jėzaus ir sutikto žmogaus. Su šia miela mintim ir užmiegu.

Komentarai

NusokNuoSaules-Kilk_i_Dangu

Reikia čia labiausiai mane cituoti...

Komentuoti šio įrašo nebegalima. Komentarų sistema išjungta.