Sako, kad žodis ne žvirblis. Tai ką parašiau vakar jau neatšauksiu. Esu blogas ir piktas žmogus (tame daugiau tiesos nei saviironijos). Visgi kartais gerai yra ramiau apmąstyti viską ir išsimiegoti ;-).
Tai dabar grįždamas prie to ką vakar rašiau ir ką kolegos man komentavote:
-
Nuoširdžiai atsiprašau Liutauro ir jo kolegų už tai, kad išvadinau juos iešmučiais. Seniai jaučiu Liutaurui antipatiją (dėl priežasčių kurių čia neminėsiu) ir nesusilaikiau neįgėlęs. Kvailai ir negražiai pasielgiau. Vadinti žmones niekinančiais gyvūnų vardais yra labai blogas dalykas ir stengsiuosi ateityje to vengti.
-
Vis tiek liksiu prie nuostatos, kad visa ta situacija su “Funai” produktų pristatymu yra neskaniai kvepianti. Ir toliau ji man asocijuojasi su blogger’ių papirkinėjimu. Iš principo nematau kuo toks dalykas skiriasi nuo straipsnių apie Švyturį-Uteną “Respublikoje”… t.y. naujienų pirkimo žiniasklaidoje (2 dalis). Tiesa, tikriausiai skiriasi kaina, bet čia jau pačių perkamųjų reikalas – tūkstančiai litų ar keli litai (“pietų metui tinkantys užkandžiai”).
-
Mano supratimu žiniasklaidos idealas yra tiesa , o blogger’io – nuoširdumas (prie to pačio gali būti ir tiesa). Ne skaitytojų ar žiūrovų skaičius, o būtent šitos vertybės.
-
Nesu tikras, kas yra viešųjų ryšių idealas. Išvis įtariai žiūriu į viešuosius ryšius kaip reiškinį. Nežinau kas yra “etiški ryšiai su visuomene”. Žinau tik, kad žiniasklaidos pirkime-pardavime nematau nė krislo etikos. Taip pat ir blogger’ių pirkime. Man neatrodo, kad jei žurnalistas parsidavė, tai dėmė tik jam [žurnalistui]. Manau tuo pačiu smirdi ir viešryšininkas, kuris papirko. Iš Liutauro komentaro (ir veikiant senai antipatijai) man susidaro įspūdis, kad Liutauras užuodžia tik vienos pusės smarvę (ir to neneigia).
-
Jei atidžiai sekėte mano minčių eigą, tai dabar taip lyg ir gautųsi, kad jei kas nueitų į tą “Funai” pristatymą ir savo blog’e nieko neslėpdamas parašytų, kad pietūs buvo skanūs, bet visas pristatymas ir “Funai” produktai – šlamštas, tai neprasilenktų su savo (kaip bloggerio) sąžine. Taip. Taip tikrai taip. Su sąlyga, jei tas žmogus nesupranta, kad “bet kokios naujienos yra geros naujienos” tiems dėdėms. Su sąlyga, jei nesupranta, kad šiandien parašė apie dėdes, tai neturėjo laiko parašyti pvz. apie kraujo donorystės naudą. Bet net jei tai ir supranta, vis tiek ta dėmė ne tokia ir didelė, ania? Čia juk viskas priklauso nuo to kiek tave skaito ir kiek rašai. Gal. Tikrai neteisiu ir šiuo atveju. Ne man ir teisti po teisybei.
-
Tai dėl ko taip bukai, tiesmukai ir užsispyrusiai sakau, kad atsijungsiu nuo kiekvieno, kuris parašys apie “Funai”? Todėl, kad esu ne vien rašytojas, bet ir skaitytojas. Jūsų, gerbiamieji dienoraščių. Tai naudodamasis proga parašysiu kas man juose siaubingai koktu ir nuo ko ir taip atsijunginėju (kad suprastumėte ko nerašyti ir aš turėčiau ką įdomaus skaityti):
-
Įrašai apie tai kiek ir iš kur jūsų lankytojų rodo Google Analytics ar dar koks įtaisas. Tikrai gera šiuo klausimu yra paralelė su vyriško organo matavimusi. Matuokitės sau į sveikatą, bet man tas siaubingai neįdomu.
-
Įrašai apie tai, kad Google ar Apple išleido naują Produktą™ arba išėjo nauja Firefox versija, paruošti pagal straipsnelius užsienio internete. Išvis visi straipsneliai versti iš anglų kalbos ir adaptuoti (tikriausiai bukiems) lietuviams. Nuobodybė, rodanti, kad jūs neturit apie ką rašyti, o nesugebate atsispirti spaudimui nuplėšti dar vieną lapelį nuo tualetinio popieriaus ritinėlio (© pukomuko).
-
Skirtumai tarp
forirwhileciklų, domenų ir subdomenų ir kiti neesminiai dalykai. Jei po tokių dalykų vis dar skaitau jus, tai tik dėl to, kad man dėl kažkokių priežasčių įdomu kaip sekasi jūsų asmeniniame gyvenime ir su kokiomis svarbiomis dilemomis susiduriate, o ne tas kapstymasis po technines smulkmenas.Mokykloje labai nemėgau lietuvių literatūros, o mėgau anglų, būtent dėl to, kad lietuviškoje man buvo per daug nykios buities. Angliškoje tuo tarpu rasdavau fundamentalias temas – tiesą, sąžinę, gėrį, meilę, ištikimybę ir t.t..
-
Įrašai apie “Funai” televizorius. Jau beveik tris metus gyvenu be televizoriaus ir tuo džiaugiuosi.
-
Tai tiek vis dar popikčių minčių. Iš esmės vis tiek rašykit tai kas jums patinka, leiskitės pigiai paperkami blizgučiais, bet ir nenustebkit kai lemtingai paspausiu “Unsubscribe” ir stengsiuosi nepažinti gatvėje.
Geros dienos!
Komentarai
Don Kichotas
Tinklaraštininkai, brukalų siuntėjai ir propaganda : Liutauro komentarai
Komentuoti šio įrašo nebegalima. Komentarų sistema išjungta.